Kodėl jogai šypsosi

„Jogos tikslas – ne ant galvos stovėti, o su savim susidraugauti, nusiraminti, atsipalaiduoti. Joga nekenčia prievartos, ir pratimus reikia daryti taip, kad būtų malonu kūnui”, – sako jogos instruktorė Tamara Fateičeva, tikindama, kad lankyti jogos užsiėmimus gali ir senukai, ir tie, kurie niekada nėra sportavę.

Joga nėra nei sportas, nei religija. Tai gyvenimo būdas. Praktikuojant ją, atkreipiamas žmogaus dėmesys į savo vidinį „aš”, keičiasi mąstymas, gyvenimas. Ne visi, pradėję praktikuoti, „užsikabina”, kai supranta, kad reikės patiems dirbti, kad niekas už juos nieko nepadarys.

Į jogą – per sukrėtimus

Joga Tamara susidomėjo seniai – jau prieš 25-erius metus ryte rijo rusiškus žurnalus, kuriuose buvo aprašomos jogos asanos. Bandė savarankiškai jas daryti, bet laiku suprato, kad geriau jos atsisakyti, nei padaryti netinkamai, kad reikalingas mokytojas. Mat nesuderinęs judesio su kvėpavimu gali sau tik pakenkti, susirgti.

Ieškoti jogos privertė pats gyvenimas. Medikai prieš aštuonerius metus diagnozavo jai nepagydomą ligą, prognozavo, jog gyventi Tamarai liko ne daugiau nei dveji metai. Tuo pat metu ji neteko darželio auklėtojos darbo, išsiskyrė su vyru, vienai teko auginti du vaikus.

Tuo laiku, 1998-aisiais, bendraklasės vyras pasiūlė nueiti į sveikatingumo grupę. „Nuėjau, bet ne dėl savęs, o kad nenuvilčiau draugų. Iš pradžių nelabai patiko. Ir mokytojas atrodė per jaunas. „Bet jam pradėjus kalbėti supratau, kad atėjau ten, kur man reikia. Mokytojas pasiūlė individualiai padirbti dėl mano ligų. Supratau, kad reikia dirbti su protu, o ne su kūnu. O kad siela gyvena kūne, jai čia turi būti gera, tad reikia ir kūną lavinti”.

Tamara džiaugiasi: dvejų metų, kuriuos buvo „davę” gydytojai, pakako, kad liga galutinai paliktų jos kūną. Išnyko ir kitos bėdos – migrena nustojo kamuoti po dviejų mėnesių, prapuolė sinusitas, širdies aritmija, tachikardija, sąnariai tapo lankstesni.

„Po pusės metų supratau, kad reikia klausytis savo pojūčių, nes fizinis kūnas su mumis bendrauja. Liga ateina iš proto, neteisingo mąstymo. Jei sielos balso neišgirdom – signalas perduodamas kūnui. Ir virusas susargdina tada, kai kūnui reikia poilsio…” – pasakoja moteris.

Sveiksta

Pradėjus praktikuoti jogą sveikata pagerėja net 70 proc., organizmas tampa daug atsparesnis, – tikina Tamara. Tai dėl to, kad išmokstama atsipalaiduoti, pozityviai mąstyti, nuraminti protą ir emocijas.

„Žmonės pasikeičia visiškai – atsipalaiduoja, šypsosi, jie atviri ir malonūs, nieko nebijo. Susitvarko ir asmeniniai gyvenimai, nes pradedama tikėti pasauliu, pastebėti jo grožį, siela atsipalaiduoja”,- pasakoja Tamara, jogos mokanti ketverius metus.

Bet jauni į jogos kursus ateina ieškoti dvasingumo, tik vyresnieji – ir dvasingumo, ir sveikatos. Kai kurie ateina gydytojams rekomendavus, kai medicina padėti nebegali. Ir, – pasakoja Tamara, – daugeliui padeda. Ypač įsimintinas buvęs per 60 metų moters, persirgusios insultu, atgijimas: po pusantrų metų jogos praktikų ji pradėjo dirbti, atsisakė invalidumo.

Būna džiugu, kad ilgai negalėjusios pastoti moterys pradėjusios praktikuoti jogą ima lauktis.

Išvengti ligų, mano Tamara, labai padeda ir pozityvus mąstymas. „Kaip mąstai – taip ir gyveni, – primena ji. – Apie ką galvoji – tokią situaciją ir pritrauki. Jei motina bijo, kad vaikas neiškristų iš balkono – ji savo energetiniu srautu tą vaiką ir išstums. Jei žmonės manys, kad mirs nuo paukščių gripo – taip ir bus. Kas tuo netikės, žiūrės į skleidžiamą grėsmę kaip į anekdotą – tas ir išliks”.

Pasikeitė

Tamara pasakoja, jog joga ne tik sveikatą jai grąžino – pakeitė visą gyvenimą. Po keturių praktikavimo mėnesių neliko poreikio rūkyti. Bet liko psichologinis įprotis.

„Tada mokytojas paskatino pasidomėti, kodėl rūkau, jei man tai nėra skanu, jei organizmas nuodų nenori – tai signalizuoja gerklės skaudėjimu, pykinimu. Supratau, jog mane traukia pats cigaretės laikymas. Lengvai šio įpročio atsikračiau, kurį laiką vietoj cigaretės laikydama pieštuką ar kokį kitą daiktą.”

Maža to – gyvenimas pradėjo tvarkytis tarsi savaime. Netikėtai jai buvo pasiūlyta dirbti valytoja, po dviejų mėnesių – sekretore, vėliau pakeisti atostogų išėjusią raštinės vedėją, o šiai grįžus liko dirbti referente. Kol tapo instruktore.

Ji džiaugiasi, jog naujasis gyvenimo būdas padėjo jai tapti mylinčia ir mylima moterimi, pritraukti tą vyrą, apie kokį anksčiau galėjo tik pasvajoti: „Po skyrybų užsidariau savyje. Mokytojas pasakė, kol neišlaisvinsiu vietos, niekas pas mane neateis. Ir moteriškos ligos praėjo, kai supratau, kad vyrai yra geri, normalūs žmonės. O panašus pritraukia panašų… Toks dėsnis.”

„Kai kūnas susitvarko su savim, atsiranda daug energijos, o kai išmoksti visur matyti pozityvą, pradedi savim pasitikėti, atsiranda moteriškumas, vidinė ramybė… Kai tas bangas skleidi aplink save, gerėja santykiai su aplinkiniais…” – aiškina Tamara.

Nereikia dietų

Tamara primena auksines vandens gėrimo taisykles, kurių laikosi praktikuojantieji jogą. Iš ryto išgeriama stiklinė vandens, po to pusantros valandos nieko negalima valgyti, o tik gerti vandenį. Netinka nei kava, nei vanduo su citrina! Prieš pusryčius išgeriama dar viena stiklinė. Po valgio gerti galima tik praėjus pusvalandžiui. Tada jau geriam kiek tik norim. Stiklinė išgeriama ir prieš pat miegą.

„Gaudamas pakankamai vandens organizmas ima valytis. Vandenukas sureguliuoja svorį, ir kūnas tampa toks, koks jis yra iš prigimties. Beje, nereikia kankinti savęs jokiom dietom. Vyresnėms natūralu kiek papilnėti, nes kūnas ruošiasi permainoms. Reikia mylėti savo kūną, jei bijosi pastorėti – taip ir atsitiks”, – pasakoja jogos instruktorė. Jos žiniomis, svoris gali augti net nuo per greito gyvenimo tempo – mat kitaip „kojų nepatempsi”.

Darant tam tikrus jogos pratimus bent 15 minučių per dieną, galima „paslėpti” celiulitą.

O maistą Tamara renkasi tokį, kokio reikalauja kūnas. Kai kūnui reikia daug energijos – valgo net ir mėsą, išskyrus kiaulieną, nes ji, išsivalius organizmui, tapo tiesiog neskani.

Nieko nedaryk

Kaip joga pakeitė Tamaros savijautą? „Sulėtėjo vidinis tempas. Jei skubu – tai neskubėdama, leidžiu sau tinginiauti, nėra vidinio chaoso. Nebijau ko nors nespėti. Jei nėra vidinės įtampos – viskas susiklosto savaime.”

„Jei nežinai, ką daryti – nieko nedaryk, – primena seną rytiečių išmintį moteris. – Tik šypsokis, nors ir nenori. Šypsena įeis į širdį. Iš pradžių gal bus bjauru, bet po pusės minutės apims juokas, pasidarys šilta… Ir per užsiėmimus būna, kad tie, kurie nuolat užspaudžia emocijas, atsipalaidavę ima juoktis, o paskui jį kiti. Kai atsipalaiduoji – pamatai situaciją blaiviai, pati problema išsisprendžia…”

Meditacijos, sako Tamara, jai padėjo suvokti, kad ji visatoje ne vieniša, kad yra stebima, kad jai padedama. Jai patinka pasijusti kosmoso dalele, kvėpuoti kartu su visata, su žeme.

Genovaitė Privedienė