Pirmyn į niekur

Vadinamasis skandalas dėl Brazauskų šeimos turto, o tiksliau – K. Brazauskienės nešvarių skalbinių dėžės krata, pasiekė absurdo skambesį.

Savaitgalį tautai buvo pasiūlyta „papergyventi”, kad kažkokioje sovietinėje Vilniaus valgykloje EBSW veikėjai gėrė kavą su būsima antrąja Algirdo Brazausko žmona.

Spėju, kad poryt mes jau rimtais veidais aptarinėsime ponios Kristinos santykius su jos bendrasuoliais, o vėliau – ir darželio bendrapuodžiais. Juk kai esi nykštukas ir muši didesnį už save, tai reikia stengtis savo mažu vėzdeliu suduoti kuo daugiau smūgiu.

Didesnis, t.y. Algirdas Brazauskas, dėmesį kreipia, nes visa šita egzekucija yra labai taikliai nutaikyta į skaudžiausias vietas. Ji propagandiškai ideali, nes pakerta pačias kertines aukos vertybes: Algirdo Mykolo akyse muša moterį. Jo moterį. Tokioje situacijoje jis negali neriaumoti, neprarasti savitvardos ir nedaryti klaidų.

Panašių „spec. priemonių” apstu propagandos vadovėliuose. Tik vadovėlinės – dar žiauresnės. Tarkime, amerikoniškuose veikaluose apie politinę kovą su žmonijos priešais rekomenduojama fanatiškų musulmonų akivaizdoje plėšyti Koraną ir mėtyti jo lapus tualetan arba įvairiais būdais žeminti musulmonų vyrišką orumą. Rusiškose tos pačios veiklos rekomendacijose patariama priešo akivaizdoje niekinti jo moteris. Tik ne žeminti (per ilgai trunka ir gali nepasisekti), o išprievartauti.

Visa tai – politinės kovos „kitomis priemonėmis” klasika, todėl stebint, kaip konservatorių propagandinė koalicija stengiasi priversti A. Brazauską pasitraukti iš politikos, nejučia imi laukti tęsinio, kuris taip pat turi būti klasikinis, t. y. išmušama svarbiausia grandis, kyla suirutė ir paimama valdžia.

Juk kas yra A. Brazauskas šioje politikų kartoje. Nepaisant jo visų trūkumų, o pagal konservatorius – trūkumo, t.y. ponios Kristinos, jis yra vienintelis, kuris mato valstybę kaip visumą. Ne kaip UAB (darbiečių požiūris), ne kaip policijos būstinę (socialliberalų požiūris), ne kaip Seimą (konservatoriai), o kaip valstybę. Gal A. Brazauskas čia net perlenkia lazdą, nes kalbėdamas apie valstybės interesus jis dažnai pamiršta, kad joje gyvena žmonės. Tačiau jis tą mūsų bendrą gerą, be kurio negali gyventi nė viena bendruomenė, saugo.

A. Brazauską išmušus iš valdžios, joje liks sustiprėję darbiečiai. Tie, kurie iš valdžios jau dabar ima ne „Šešupėmis”, o panašiai kaip kadaise konservatoriai – „Mažeikių naftomis”, regioniniais parkais ir t.t. Tačiau kol kas „propagandinei koalicijai” tai nerūpi. Dar Rolando Pakso apkaltos metu ji išmoko, kad vienu metu tegali mąstyti apie vieną dalyką. Ir tas mąstymas neapima savo veiksmo pasekmių apgalvojimo.

Nors, kita vertus, jeigu čia veikiama pagal vadovėlį, tai tuomet viskas kitaip. Revoliucijos kyla ne tuomet, kai žmonės gyvena labai blogai. Jos kyla tada, kai po ekonominio augimo periodo įvyksta lūžis – staiga gyvenimas pablogėja. Būtent tada ir kyla visų spalvų revoliucijos arba, jei revoliucija neturi savo labai svarbaus komponento – lyderio, valdžioje ilgiems metams įsitvirtina Aleksandras Lukašenka.

Įdomu, į kurį scenarijų spaudžiamas šitas skandalas dėl Kristinos nešvarių skalbinių? Ko siekiama akivaizdžiai ir nuosekliai skatinant A. Brazauską pasitraukti? Atsakymas labai paprastas. Jis yra ta grandis, kuri apskritai suteikė formą tai keistai kompanijai, kuri prieš pusantrų metų rinkėjų valia atėjo į Seimą.

Išmušus A. Brazauską, galima tikėtis, kad padėtis smarkiai destabilizuosis. O tada viskas priklausys nuo to, kas laimės. Laimėtojai gali būti du: potencialaus Lukašenkos flangas su Viktoru Uspaskichu priešakyje, arba Džordžo Soroso marionetės iš konservatorių „propagandinės koalicijos”.

Nei vieni, nei kiti Lietuvos valstybės interesais arba apskritai nesivadovavo, arba jau seniai nustojo dėl tokių dalykų sukti galvą.

Štai tokia dabartinės situacijos plėtra teoriškai ir su jau pavykusių „operacijų” pavyzdžiais aprašyta rusiškos ir amerikoniškos propagandos vadovėliuose, kurios sutrumpintu variantu, panašu, dabar naudojamasi Lietuvoje.

Išmušus A. Brazauską, galima tikėtis, kad padėtis smarkiai destabilizuosis, o tada viskas priklausys nuo to, kas laimės. Laimėtojai gali būti du: potencialaus Lukašenkos flangas su Viktoru Uspaskichu priešakyje, arba Džordžo Soroso marionetės iš konservatorių „propagandinės koalicijos”

Rūta Grinevičiūtė