Angelos Merkel (Angela Merkel) Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), jų sąjungininkė Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) ir ilgą laiką šių politinių jėgų pagrindine oponente buvusi Gerhardo Šrioderio (Gerhard Schroeder) Socialdemokratų partija (SPD) pirmadienį partijos suvažiavimuose didele balsų persvara patvirtino susitarimą dėl vadinamosios plačiosios koalicijos vyriausybės.
Po šių žingsnių neliko jokių abejonių, kad A. Merkel taps pirmąja Vokietijos kanclere moterimi ir pirmąja vyriausybės vadove iš pokomunistinės Rytų Vokietijos. Pasak ekspertų, lapkričio 22 dieną Bundestage vyksiantys kanclerio rinkimai iš esmės bus tik formalumas.
Vokietijos visuomenė ir ekspertai nevienareikšmiškai vertina krikdemų aljanso ir socialdemokratų pasiektą susitarimą dėl koalicinės vyriausybės. Daugiausia diskusijų kilo dėl planų nuo 16 iki 19 procentų padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Be to, trimis procentais – nuo 42 iki 45 procentų – išaugs ir maksimalus pajamų mokesčio tarifas. Šiomis reformomis siekiama sumažinti euro zonos limitus jau keletą metų iš eilės viršijantį Vokietijos biudžeto deficitą. Tačiau dalis ekspertų perspėja, kad, padidėjus mokesčiams, tik dar sumažės ir šiaip silpna paklausa Vokietijos vidaus rinkoje.
Kad naujosios vyriausybės ateityje laukia daug sunkumų, partijos suvažiavime neslėpė ir A. Merkel. Ji paragino partiečius vieningai paremti vyriausybę šiai sprendžiant „neįtikėtinai dideles” Vokietijos problemas.
„Vokietija dabar stovi kryžkelėje, kurioje iškilo svarbiausias klausimas – ar mums pavyks išsaugoti tai, dėl ko ši šalis yra stipri – socialinę rinkos ekonomiką globalizacijos laikais”, – Berlyne sakė būsimoji vyriausybės vadovė.
Vadinamoji plačioji koalicija, kuriai priklauso dvi įtakingiausios partijos, yra nebūdingas reiškinys Vokietijos politikoje. Pokarinėje Vokietijos istorijoje iki šiol buvo tik vienas toks atvejis – 1966-1969 m. plačioji koalicija dirbo Vakarų Vokietijoje.
Dažniausiai aršiai oponuojančius krikščionis demokratus ir socialdemokratus vienytis privertė rugsėjo 18 dieną vykusių parlamento rinkimų rezultatai, kai nė viena iš šių politinių jėgų negavo pakankamai rinkėjų balsų, kad galėtų suformuoti daugumos vyriausybę su savo tradiciniais sąjungininkais.
Tarp Vokietijos politikos apžvalgininkų nemažai ekspertų mano, kad A. Merkel vyriausybei gali iškilti daug problemų derinant skirtingus interesus. Bonos universiteto politikos mokslų specialistas Folkeris Kronenbergas (Volker Kronenberg) Vokietijos žiniasklaidai duotame interviu prognozavo, kad naujasis ministrų kabinetas dirbs daugiausia dvejus ar trejus metus, o po to bus surengti pirmalaikiai parlamento rinkimai.
2005-11-14 18:22