Angelos Merkel (Angela Merkel) Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) pirmadienį partijos suvažiavime didele balsų persvara pritarė susitarimui dėl vadinamosios plačiosios koalicijos vyriausybės.
Jei nenutiks nieko netikėto ir kiek vėliau pirmadienį suvažiavimuose susitarimui dėl koalicinės vyriausybės pritars Socialdemokratų partija (SPD) bei CDU partijai gimininga Krikščionių socialinė sąjunga (CSU), neliks nė menkiausių abejonių, kad A. Merkel taps pirmąja Vokietijos kanclere moterimi ir pirmąja vyriausybės vadove iš pokomunistinės Rytų Vokietijos. Bundestage kanclerio rinkimai vyks lapkričio 22 dieną.
Vokietijos visuomenė ir ekspertai nevienareikšmiškai vertina krikdemų aljanso ir socialdemokratų pasiektą susitarimą dėl koalicinės vyriausybės. Daugiausia diskusijų kilo dėl planų nuo 16 iki 19 procentų padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Be to, trimis procentais – nuo 42 iki 45 procentų – išaugs ir maksimalus pajamų mokesčio tarifas. Šiomis reformomis siekiama sumažinti euro zonos limitus jau keletą metų iš eilės viršijantį Vokietijos biudžeto deficitą. Tačiau dalis ekspertų perspėja, kad, padidėjus mokesčiams, tik dar sumažės ir šiaip silpna paklausa Vokietijos vidaus rinkoje.
Vadinamoji plačioji koalicija, į kurią įeina dvi įtakingiausios partijos, yra nebūdingas reiškinys Vokietijos politikoje. Pokarinėje Vokietijos istorijoje iki šiol buvo tik vienas toks atvejis – 1966 – 1969 m. plačioji koalicija dirbo Vakarų Vokietijoje.
Dažniausiai aršiai oponuojančius krikščionis demokratus ir socialdemokratus vienytis privertė rugsėjo 18 dieną vykusių parlamento rinkimų rezultatai, kai nė viena iš šių politinių jėgų negavo pakankamai rinkėjų balsų, kad galėtų suformuoti daugumos vyriausybę su savo tradiciniais sąjungininkais.
Tarp Vokietijos politikos apžvalgininkų nemažai ekspertų mano, kad A. Merkel vyriausybei gali iškilti daug problemų derinant skirtingus interesus. Bonos universiteto politikos mokslų specialistas Folkeris Kronenbergas (Volker Kronenberg) Vokietijos žiniasklaidai duotame interviu prognozavo, kad naujasis ministrų kabinetas dirbs daugiausia dvejus ar trejus metus, o po to bus surengti pirmalaikiai parlamento rinkimai.
2005-11-14 17:32