„Jukos” ir Lietuvos valdžia jau nebepriima pareiškimų dėl 53,7 proc. Lietuvos koncerno „Mažeikių nafta” akcijų pardavimo. Rusijos dienraščio „Vedomosti” teigimu, be „TNK-BP”,”Lukoil”, „Kazmunaugaz”, pareiškimus taip pat padavė „Bazel” ir Jakovo Galdovskio kontroliuojama austrų bendrovė „Baltic Holding”. Didžiausią sumą pasiūlė „Kazmunaigaz” – daugiau nei milijardą JAV dolerių. Tačiau derybos gali ir neįvykti, nes „Mažeikių naftos” akcijos vis dar areštuotos.
Pavasarį „Jukos” vadovybė pareiškė ketinanti parduoti Lietuvos koncerno „Mažeikių nafta” akcijas. Buvo nuspręsta iki kitų metų pradžios surengti konkursą. „Jukos” tikėjosi už 53,7 proc. akcijų gauti apie 1 mlrd. JAV dolerių. Norinčių pirkti „Mažeikių naftą” akcijas buvo per akis. Praėjusį ketvirtadienį pasibaigė pareiškimų dėl akcijų pirkimo priėmimo terminas. Pasak šaltinio, artimai susijusio su „Jukos” vadovybe”, pareiškimus dėl dalyvavimo derybose padavė „TNK-BP”, „Lukoil” ir”ConocoPhilips”, Kazachstano bendrovė „Kazmunaigaz”, tarptautinė bendrovė „Vitol SA”, Lenkijos naftos koncernas „PKN Orlen”, „Baltic Holding” ir „Bazel”. „Bazel”, „TNK-BP” ir „Kazmunaigaz” patvirtino faktą dėl pareiškimo pateikimo, tačiau atsisakė atskleisti kainą. Iš „Vitol” komentarų gauti nepavyko, o šaltiniai, artimi su „Baltic Holding” ir „Orlen”, pranešė, kad austrų ir lenkų bendrovės taip pat pateikė savo siūlymus.
Kaip prisipažino du „Vedomosti” šaltiniai, artimai susiję su „Jukos” vadovybe, daugiausia pinigų pasiūlė Kazachstano „Kazmunaigaz”. Jo siūlymas siekė 1 mlrd. JAV dolerių. Kiti pretendentai pasirengę už „Mažeikių naftos” akcijas vidutiniškai pakloti 600-700 mln. JAV dolerių. Šią informaciją konkurso rengėjai ir Kazachstano bendrovė komentuoti atsisakė.
Kad ir kas taptų konkurso nugalėtoju, jam teks sumokėti daugiau, įspėja „Troiki dialog” analitikas Valerijus Nesterovas. Juk kontrolinis akcijų paketas negali būti parduotas apėjus kitą Mažeikių naftos” akcininkę – Lietuvos vyriausybę, turinčią pirmumo akcijų išpirkimo teisę. Neseniai, primena V. Nesterovas, Lietuvos Seimas pritarė įstatymui dėl „Mažeikių naftos” akcijų įsigijimo ir tvarkymo, leidžiantį Lietuvos vyriausybei imti paskolą iki 3 mlrd. litų „Jukos” 53,7 proc. akcijoms išpirkti, vėliau tikintis perparduoti iki 75 proc. akcijų stambiam investuotojui, sau paliekant ne mažiau kaip 10 proc. akcijų.
V. Nesterovo nuomone, taip konkurso nugalėtojas greičiausiai suteiks Lietuvos vyriausybei paskolą „Jukos” akcijoms išpirkti. Jeigu kontrolinis „Mažeikių naftos” akcijų paketas bus parduotas už 1 mlrd. JAV dolerių, tai 20 proc. iš vyriausybės paketo nugalėtojui kainuos dar 400 mln. JAV dolerių.
„Kazmunaigaz” pasiūlymas finansiniu požiūriu Lietuvą turėtų labiausiai dominti, bet vargu ar pinigai bus vienintelis kriterijus, – sako V. Nesterovas. – Lietuvos vyriausybė greičiausiai ieškos sau Vakarų bendrovės kaip partnerio. Ji rodo simpatijas „TNK-BP”, kuri tarptautiniu mastu yra stipresnė nei „Kazmunaigaz”, ir ji, priešingai nei pastaroji, turi gerą realizavimo tinklą Europoje”.
„Gazprombank” analitikas Sergejus Suverovas taip pat mano, kad „TNK-BP” turi daugiau šansų nei kiti pretendentai.
Panašu, kad tokios nuomonės laikosi ir „Lukoil”. Penktadienį viceprezidentas Leonidas Fedunas pareiškė, kad jo bendrovė šiame konkurse pralaimėsianti, nes, jo teigimu, daugelis Lietuvos valdininkų „nenori, kad Rusijos bendrovė dalyvautų „Mažeikių naftos” privatizavime”.
Tačiau tam, kad konkursas įvyktų, būtina panaikinti „Jukos” priklausančių „Mažeikių naftos” akcijų areštą, primena S. Suverovas iš „Gazprombank”, rašo „Vedomosti”.
2005-11-14 10:35