Informacinių technologijų ekspertas sukryžmino savo automobilį su kompiuteriu
Kiekvienas šiuolaikiškas automobilis, o ypač koncepciniai ateities modeliai, iliustruojantys, kokių tikslų siekia mašinų gamintojai, turi tiek elektroninių valdymo, aktyvaus bei pasyvaus saugumo ar komfortą užtikrinančių sistemų, kad skaitant jų aprašymus kyla vienintelis klausimas – kada šių keturračių nereikės vairuoti? Iš tiesų kai kuriais atvejais automobilių „kompiuterinis faršas” toks sudėtingas, kad mažiau šioje srityje išprususiems vairuotojams elektroninių „smegenų” galimybės ir ambicijos gali įvaryti nevisavertiškumo kompleksą.
Žinoma, yra manančiųjų kitaip. Antai bendrovei „Flopo informacinės sistemos” vadovaujantis Modestas Tamutis, gerą pusmetį plušėjo, kol savo „Toyota Previa” papildė dar vienu kompiuteriu.
„Maniako” svajonė
Japoniško vienatūrio interjerą kūrę dizaineriai, išvydę tai, ką matė visi neseniai vykusios informacinių technologijų parodos „Infobalt” lankytojai, užsukę į „Flopo informacinės sistemos” stendą, greičiausiai griebtųsi už galvų. Virš šio automobilio centrinės konsolės pūpso 25 centimetrų įstrižainės skystųjų kristalų monitorius. Tarsi agresyvus gegužiukas šis agregatas išstūmė iš įprastų vietų ventiliacijos ir šildymo ortakius, radikaliai pakeitė viso prietaisų skydelio vaizdą ir netgi šiek tiek sumažino vairuotojo matymo lauką. Be to, monitorius gana grubiai aptrauktas oda, todėl salono puošmena jį vadinti galima nebent labai įsikarščiavus.
„Kam vis to reikia? Mane turbūt supras tik tie žmonės, kuriems kompiuteris reiškia šiek tiek daugiau nei galimybę patikrinti elektroninius laiškus ar internete paskaityti, ką rašo „Kauno diena”. Jei kompiuteris yra pagrindinis darbo įrankis, turėti jį kelionės metu yra nepaprastai patogu. Juo labiau kad toks įrenginys leidžia visiškai kitomis spalvomis nuspalvinti tolesnę ekspediciją, padeda orientuotis užsienio šalių didmiesčiuose ir t.t. Apie tai su kolegomis kompiuterininkais garsiai pasvajojome prieš porą metų grįždami namo iš informacinių technologijų parodos „Cebit”, o po kurio laiko aš pabandžiau sumanymą įgyvendinti”, – pasakojo M.Tamutis.
Energija trykštantis verslininkas neslėpė, jog pirmasis blynas šiek tiek prisvilęs, o kai kuriuos dalykus teko perdaryti keletą kartų, kol rezultatas atitiko lūkesčius.
„Be abejonės, kai kurie automobilių gamintojai jau dabar siūlo mašinas, aprūpintas navigacinėmis sistemomis, ryšio įranga ir suteikia galimybę keleiviams žiūrėti DVD filmus. Tačiau yra keletas „bet”, kurie šiuos malonumus paverčia prieinamais sąlyginai siauram vartotojų ratui bei įvairiais būdais riboja naudojimosi galimybes. Pirmiausia tokia įranga siūloma tik pačių prabangiausių limuzinų pirkėjams. Be to, jos paprastai nėra bazinės komplektacijos modeliuose, o užsakant papildomai tektų pakloti išties solidžias sumas. Tuo tarpu man viskas atsiėjo maždaug 8000 litų”, – dėstė „Flopo informacinių sistemų” direktorius.
M.Tamučio teigimu, dar vienas svarbus dalykas, savarankiškai „sukryžmintą” automobilį ir kompiuterį paverčiantis patogesniu naudotis, – universali „Windows” programinė įranga.
„Tarkim, BMW siūlo savo navigacinę sistemą, kuri yra „pririšta” būtent prie šio gamintojo partnerių, kuriančių programinę įrangą. Tai reiškia, kad jos nepritaikysi persėdęs į kitą automobilį. Kompiuterį į automobilį įmontavus savarankiškai ir pasirinkus visame pasaulyje plačiai naudojamą „Microsoft” programinę įrangą, atsiveria kokybiškai naujos galimybės pačiam viską konfigūruoti ir pritaikyti individualiems poreikiams”, – pasakojo M.Tamutis.
Fantaziją riboja pinigai
Klausiamas, ar toks automobilio ir kompiuterio hibridas leidžia išsiversti be biuro, Modestas patikino, kad tai padaryti būtų galima nebent panaudojus nešiojamąjį kompiuterį, kurį būtų galima integruoti specialiomis jungtimis, o prireikus lengvai išsiimti ir neštis į bet kurią reikiamą vietą. Panašiai kai kuriuose automobiliuose veikia mobiliojo ryšio laisvų rankų režimo sistemos – pakanka perdėti SIM kortelę, ir sistemas galima naudoti kaip ir su įprastu mobiliojo ryšio aparatu.
„Gana ilgai svarsčiau tokią galimybę, tačiau pagaminti visą reikiamą fiksavimo-sujungimo įrangą kainuotų gerokai daugiau už patį brangiausią nešiojamą kompiuterį. Jau ir dabartinė kaina daug kam atrodo pernelyg didelė”, – pripažino M.Tamutis.
Verslininkas patvirtino, jog pirmojo kompiuterizuoto automobilio perdarymo kaina galėjo būti kiek mažesnė, jei ne ambicijos naudotis itin kokybiška vadinamąja „Multi Media” sistema. „Toyota Previa” buvo aprūpinta aukštos klasės garso stiprintuvu ir erdvinio garso sistema, nes buvusi pačiame kompiuteryje (Modestas pasirinko Azijoje pagamintą „CarPC kompiuterį) nuvylė dėl skleidžiamo pašalinio triukšmo.
„Dabar automobilyje galima žiūrėti DVD filmus ir mėgautis praktiškai visais efektais, kuriuos patiria modernių kino teatrų lankytojai. Tiesa, kartą kelionėje į Latviją bičiuliai prašė leisti jiems pažiūrėti naują aštraus siužeto filmą.
Sutikau ir vėliau vos neteko smarkiai pasigailėti, nes keletą kartų akies krašteliu dirstelėjęs į monitorių vos nepadariau avarijos. Dabar pramogaujame tik tada, kai automobilis stovi”, – prisipažino M.Tamutis.
Pavyzdys užkrečia
Modesto kolegos, išbandę ambicingąjį eksperimentą, vienbalsiai pripažino, kad, nepaisant keleto smulkmenų, galutinis rezultatas yra tikrai neprastas.
„Kaip jau minėjau, vienintelis faktorius, kuris šaldo entuziazmą, yra didoka automobilio kompiuterizavimo kaina. Tarkim, jei žmogus mažai keliauja po užsienį ir jam nereikia navigacinės sistemos, investuoti krūvą pinigų į tokią sistemą sunkoka pasiryžti. Juo labiau kad tiek primityvesnes navigacines sistemas, tiek nešiojamuosius kompiuterius galima įsigyti atskirai vieną nuo kitos. Mano pavyzdžiu kol kas pasekė tik du bičiuliai, kuriems padėjau į BMW bei „Audi” automobilius įmontuoti nešiojamuosius kompiuterius ir išvengti kai kurių klaidų, kurias padariau dirbdamas prie „Toyota Previa”, – pasakojo M.Tamutis.
Klausiamas, kokius pirminius sumanymus teko koreguoti, pradėjus montavimo darbus, Modestas sakė, jog iš pradžių buvo netinkamu kampu užfiksavęs kompiuterio ekraną, todėl šviečiant saulei įžiūrėti, kas jame rodoma, būdavo sunku. Be to, nepaisant visų pastangų, automobilyje patikimai veikia tik bevielio interneto sistema, o kompiuterinis TV imtuvas vis dar nesugeba tinkamai apdoroti informacijos, todėl televizijos vaizdas atnaujinamas labai lėtai.
Kita problema – pasirinktas procesorius pasirodė esantis ne visiškai tinkamas, nes naudoja labai daug energijos. Įjungus kompiuterį, tuo pat metu reikia užvesti variklį, o jėgos agregatą užgesinus, kompiuteris automatiškai persikrauna, nes nepakanka maitinimo.
Kita vertus, per pirmuosius kompiuterio automobilyje eksploatavimo metus, nekilo jokių problemų dėl vibracijos, temperatūrinių svyravimų ar salone susikaupiančios drėgmės.
Automobilio „smegenys” – tabu
Bendrovei „Flopo informacinės sistemos” vadovaujantis vaikinas teigė, kad kol kas nepavyko realizuoti dar vieno sumanymo – kompiuteriu keisti automobilio variklio darbo parametrus ar bent jau sukurti sistemą, kuri perspėtų apie galimus gedimus.
„Apie tai kalbėjau su „Toyota” atstovybės darbuotojais, tačiau jie nesutiko, kad į kompiuterį instaliuočiau servise naudojamas diagnostines programas. Šie dalykai laikomi pačių automobilių gamintojų intelektine nuosavybe ir griežtai saugomi. Kita vertus, tikrai nesu šios srities žinovas, todėl darydamas intervenciją į automobilio „smegenis”, mėgindamas padidinti galią, maksimalų sukimo momentą ar pakeisti degalų sąnaudas, neabejotinai smarkiai rizikuočiau ir turbūt padaryčiau daugiau žalos nei naudos, – prisipažino M.Tamutis. – Prie šių dalykų galbūt grįšiu ateityje, jei pavyks rasti bendrą kalbą su šios srities profesionalais”.
Renaldas Gabartas