Šiaulių apskrityje šiemet padaugėjo gyvūnų pasiutligės židinių

Šiaulių visuomenės sveikatos centras informuoja, kad per 2005 metų tris ketvirčius Šiaulių apskrityje medicininės pagalbos kreipėsi daugiau žmonių, nukentėjusių nuo pasiutlige sergančių ar įtariamų sergant gyvūnų, nei per tą patį 2004 metų laikotarpį. Pasak ŠVSC vyr.epidemiologės Nijolės Urbanovičienės, šiemet kreipėsi 743 žmonės, vakcinavimo kursas paskirtas 346, nuo laboratoriškai patvirtinta pasiutlige sirgusių gyvūnų nukentėjo 83 žmonės. Per praėjusių metų tą patį laikotarpį kreipėsi 729 žmonės, vakcinavimo kursas paskirtas 331, o nuo laboratoriškai patvirtinta pasiutlige sirgusių gyvūnų nukentėjo 70 žmonių.

Šiaulių mieste šiemet medicininės pagalbos kreipėsi 270 žmonių, vakcinavimo kursas skirtas 129, nuo laboratoriškai patvirtinta pasiutlige sirgusių gyvūnų nukentėjo 11 žmonių. 2004m. per tris ketvirčius medicininės pagalbos kreipėsi 233 žmonės, imunoprofilaktika skirta 95, o nuo laboratoriškai patvirtinta pasiutlige sirgusių gyvūnų nukentėjo 2 žmonės.

Iš Šiaulių apskrities rajonų daugiau nei pernai nukentėjusių nuo gyvūnų žmonių kreipėsi Radviliškio ir Pakruojo rajonuose. Čia daugiausiai žmonių nukentėjo ir nuo pasiutusių gyvūnų: Radviliškio rajone 39 žmonės, kai pernai per tą patį laikotarpį buvo 13, Pakruojo rajone – 15, pernai – 1 žmogus. Tokių atvejų šiemet daugiau ir Šiaulių rajone – 16, pernai – 11 žmonių, – teigė ŠVSC vyr. epidemiologė.

Mažiau nei pernai pasiutlige sergantys gyvūnai pridarė žalos žmonių sveikatai Joniškio, Kelmės rajonuose. Šiuose rajonuose ir medicininės pagalbos kreipėsi mažiau žmonių , nukentėjusių nuo neturinčių šeimininkų ar įtariamų sergant gyvūnų .

Mažiausiai pavojaus būti užkrėstiems pasiutlige išlieka Akmenės rajono gyventojams. Šiame rajone tiek pernai, tiek šiemet užregistruota po 1 – 2 atvejus, kai pagalba buvo suteikiama nuo laboratoriškai patvirtinta pasiutlige sirgusių gyvūnų nukentėjusiems žmonėms.

Anot ŠVSC specialistų, ketvirčio statistika rodo, jog dažniausiai pasiutlige serga lapės, mangutai, (kurie dar vadinami usūriniais šunimis), kiaunės, šeškai. Taip pat šunys, katės bei galvijai.

Nors naminiai gyvūnai serga rečiau, tačiau nukentėjusių ar kontaktavusių su jais žmonių būna daugiau . Ypač daug skiepijamų žmonių būna, kuomet suserga karvės. Ištikus tokiai nelaimei reikia daug pagalbininkų vaistams sugirdyti, palaikyti gyvulį ir pan. Tad iš tokių židinių tenka skiepyti po 5-7 žmones.

Pasitaiko atvejų, kad susirgus pasiutlige naminiam gyvūnui, po vieną-kitą žmogų tenka vakcinuoti dėl psichologinės baimės, o ne dėl realaus pavojaus susirgti, – sako gydytoja N. Urbanovičienė.

Jos teigimu, labai dažnai visuomenės sveikatos specialistai sulaukia klausimų, kaip yra susergama pasiutlige.

Pasiutligė – sunki, mirtina virusinė infekcinė liga, kuria užsikrečiama pasiutusiam gyvūnui įkandus, įdrėskus ar net apseilėjus sužeistą odą, gleivinę.

Užsikrečiama tuomet, kai su pasiutusio gyvūno seilėmis į žaizdą patenka viruso. Tad įkandimai į nuogą kūną pavojingesni, nei įkandimai per drabužius! Per kiek laiko susergama, priklauso nuo žaizdos gylio ir kūno vietos, kur žaizda yra. Kuo žaizda arčiau galvos, tuo inkubacinis periodas trumpesnis.Gana pavojingi įkandimai į pirštus, plaštakas, kadangi čia tankus nervų tinklas . Beje, pasiutligės virusas gali patekti ir pro mikroskopines odos žaizdeles, jas apseilėjus ar aplaižius segančiam gyvūnui. Iš žaizdos virusas pradeda plisti nervų kamienais ir pasiekia galvos smegenis, o iš ten nervais patenka į seilių liaukas.

Kiekvieno nukentėjusiojo situaciją įvertina gydytojai ir sprendžia reikia ar nereikia skirti vakcinavimo kursą. Tačiau vieną taisyklę turėtų žinoti visi: jei gyvūnas žinomas ( savas ar svetimas, bet žinomi šeimininkai ir adresas) ir įkandimo metu atrodė sveikas, greičiausiai skiepytis nereikės. Užteks stebėti gyvūno sveikatos būklę 10 dienų. Jei per tą laiką nepasikeičia elgesys, gyvūnas ėda ir elgiasi įprastai, vadinasi įkandimo metu perduoti pasiutligės negalėjo. Geriausiai gyvūno sveikatos būklę gali įvertinti veterinarijos specialistai. Visais kitais atvejais, kai gyvūno nėra galimybės stebėti 10 dienų, tenka skiepytis nuo pasiutligės, – teigia medikė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.