Lietuvoje pradėti du dideli projektai leis sukurti modernią profesinio orientavimo ir karjeros planavimo sistemą. Šios sistemos galimybėmis, duomenų bankais galės naudotis kiekvienas žmogus: ar jis būtų bendrojo lavinimo mokyklos mokinys, ar „iškritęs” iš mokyklos paauglys, ar suaugęs ir jau turintis profesiją, bet nutaręs ją keisti, tobulinti, ar net užsienietis (sistema bus dvikalbė – lietuvių ir anglų kalbomis).
Projektus, kurių bendras biudžetas apie 14 mln. litų, įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei partneriais, finansuoja ES struktūriniai fondai.
——————————————————————————–
Kaip projektai bus vykdomi, kalbėta per įvadinę, šiems projektams pristatyti skirtą konferenciją, vykusią Vilniuje lapkričio 8 dieną.
Projektai „Profesinio orientavimo sistemos sukūrimas ir diegimas” ir „Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) sukūrimas ir plėtojimas” pradėti šiemet, o bus baigti 2008 metais. „Projektų tikslas – suformuoti profesinio informavimo ir konsultavimo sistemą, kuri padėtų jauniems žmonėms išsirinkti paklausią specialybę”, – teigia Dainius Numgaudis, Švietimo ir mokslo ministerijos valstybės sekretorius.
Kaip sako projektų rengėjai, Lietuvoje kuriama moderni profesinio informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistema jokiu būdu nebus tokia pati kaip kažkada liūdno atminimo mūsų mokyklose buvęs profesinis orientavimas. „Naująją sistemą veikiau galėčiau pavadinti profesiniu orientavimusi, o ne orientavimu. Tai bus visokeriopa pagalba mokiniui, kad jis jau mokykloje, padedamas specialiai parengtų konsultantų, sugebėtų pasirinkti jam tinkamą būsimą specialybę”, – aiškina Švietimo ir mokslo ministerijos Registrų skyriaus vedėjas Vytautas Burokas.
Sistemos kūrėjai planuoja karjeros planavimo pradmenis įvesti jau vaikų darželyje. „Kokias profesijas vaikai darželiuose dažniausiai žaidžia? Mokytojus, gydytojus – tai yra tokias, su kokiomis susiduria kasdienybėje. Auklėtojai, gal per filmukus ar kitaip, jau nuo tokio amžiaus juos galėtų supažindinti ir su kitomis profesijomis”, – sako Burokas.
Rimtai planuoti savo būsimą karjerą mokiniai turėtų pradėti nuo 5-os klasės. Projektų kūrėjai sieks, kad jau penktokėliams būtų suteikiama įvairi informacija apie profesijas ir darbo pasaulį.
Profesinio informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistema apimtų ir iš mokyklos „iškritusius” mokinius, jiems numatyta sukurti specialias motyvacijos programas.
Profesinių mokyklų mokiniai, aukštųjų mokyklų studentai taip pat bus supažindinami, kokios karjeros galimybės jų laukia pradėjus dirbti, kokios – jeigu jie tęs mokslus.
Pastaruosius kelerius metus stojančių į profesines mokyklas mokinių skaičius beveik nesikeičia, o stojančiųjų į aukštąsias mokyklas – nuolat daugėja. Savaime tai nėra blogai. Lietuva tarp Europos šalių pagal aukštąjį mokslą baigusių žmonių skaičių yra pirmajame dešimtuke. Negerai tai, kad dalis aukštųjų mokyklų absolventų baigę studijas neranda darbo. Pasimokę trumpalaikiuose profesiniuose kursuose, jie priversti imtis darbininkų profesijų. Tokia schema Lietuvoje, o Europoje – atvirkščiai: apie pusę jaunuolių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, renkasi profesinį mokymą ir tik po to, jeigu nori, stoja į aukštąsias mokyklas.
„Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje abiturientas orientuojamas stoti į universitetą. Mes bandysime tokią situaciją keisti. Norime, kad orientacija būtų ne į mokyklas, o į būsimą specialybę”, – sako Burokas.
Profesinio informavimo, konsultavimo ir orientavimo projektų kūrėjai sako jokiu būdu nesiekiantys, kad Lietuvoje sumažėtų aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių, veikiau daliai jaunuolių tas kelias į aukštąjį mokslą būtų truputį kitoks: ilgesnis, bet patikimesnis ir be nusivylimų. Įgijusiesiems profesiją bus sudarytos galimybės, kad jie toliau studijuotų arba tobulintų kvalifikaciją. Juk darbo rinkai kuo toliau, tuo labiau reikia aukštos kvalifikacijos specialistų.
„Kuriame sistemą ne tik vaikui, bet ir keturiasdešimtmečiui ar penkiasdešimtmečiui, sumaniusiam pakeisti savo profesiją, – kad ir jis turėtų galimybių tą padaryti. Tikrai nesiruošiame nieko „orientuoti”, ši sistema padės gauti informaciją kiekvienam: ir gyvenančiajam kaime, ir mieste”, – tvirtina Neringa Miniotienė, projekto „Profesinio orientavimo sistemos sukūrimas ir diegimas” vadovė.
Visoje šalyje bus įsteigta 640 profesinio informavimo taškų. Jie veiks pagrindinėse, vidurinėse, profesinėse mokyklose, taip pat švietimo ar kultūros centruose, darbo biržose ar kitur. Juose dirbs specialiai parengti žmonės, kurie padės visiems, ieškantiems informacijos apie tolesnį mokslą arba darbo galimybes. Darbo biržose, darbo centruose, darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybose bus steigiami profesinio orientavimo centrai. Juose dirbs profesionalūs karjeros konsultantai. Studijų programas karjeros konsultantams jau yra parengęs Vytauto Didžiojo universitetas.
Projekto „Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) sukūrimas ir plėtojimas” bandomasis variantas sėkmingai startavo 2004 metų pradžioje. AIKOS pasiekiama adresu http://www.aikos.smm.lt arba Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje http://www.smm.lt. Šioje sistemoje mokiniai, tobulinantys kvalifikaciją, darbdaviai ir kiti gali susirasti visas šalies mokymo ar studijų programas, švietimo įstaigas, jų adresus, įvairias statistines lenteles, švietimo įstaigas ir įmones, kurioms suteiktos licencijos, ir t. t. Įgyvendinant projektą AIKOS bus plečiama kita aktualia informacija, pirmiausia apie laisvas darbo vietas šalyje. „AIKOS galimybės dar neišsemtos. Ketiname įdėti informacijos apie organizuojamus kursus, įmones, kurios teikia švietimo paslaugas, ir dar daug ko”, – sako šio projekto vadovė Rasa Šnipienė.
Pagal šį projektą numatoma pirkti nemažai programinės įrangos.
Projekto uždavinys – užtikrinti žmonėms priėjimą prie informacijos apie mokymą ir profesijos įgijimą, padėti pasirinkti asmeniui paklausią specialybę Lietuvoje ar užsienyje. Informacija AIKOS duomenų bazėse bus pateikiama ir anglų kalba. Taigi jomis galės naudotis ir užsieniečiai, ketinantys mokytis ar dirbti Lietuvoje. Be to, AIKOS ketinama susieti su Europos informacine sistema PLOTEUS, kurioje kaupiami duomenys apie mokymosi Europos šalyse galimybes. Lietuvos žmonės, pasinaudoję šia informacija, taip pat galės vykti į Europos šalis mokytis ar tobulinti kvalifikaciją.
Alma Vaškelytė