Seimui prekybininkų gerovė svarbiau už žmonių ramybę

Ketvirtadienį posėdžiavusi Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisai, kuria siūloma savivaldybėms suteikti daugiau teisių reguliuojant svaigalų pardavimą.

Pataisos esmė – leisti savivaldybėms jų administruojamose teritorijose riboti svaigiųjų gėrimų prekybos laiką.

Pasak Lietuvos savivaldybių (LSA) valdybos nario uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus, šiandien šis procesas yra beveik nevaldomas. „Mes ne kartą esam išsakę savo poziciją tiek dėl prekybos laiko, tiek dėl licencijų prekiauti svaigalais išdavimo bei anuliavimo tvarkos. Akcentavome, kad vargu ar daug pasaulyje rastume valstybių, kuriose būtų leidžiama alkoholiu prekiauti ištisą parą. LSA valdybos nariai vieningai pasisakė už tai, kad savivaldybėms būtų suteikta teisė pačioms nuspręsti, kur ir kiek svaigalais prekiaujančių parduotuvių turėtų būti, bei nustatyti jų darbo laiką”, – sakė R. Taraškevičius.

Uostamiesčio meras teigė buvęs labai nustebęs, kai grįždamas iš sostinės namo per radiją išgirdo, jog Seimas, tvirtindamas savo darbotvarkę, būtent šį klausimą nusprendė iš jos išbraukti kaip apskritai nesvarstytiną. Motyvas – Seimo nariams neva kilę abejonių, ar tokiu būdu nubūsiančios suvaržytos žmonių konstitucinės teisės.

„Labai keista, kad parlamentarai kažkodėl pamiršo kitos, manau, kur kas didesnės, žmonių grupės teises. Tai žmonės, gyvenantys visą parą alkoholiu prekiaujančių parduotuvių kaimynystėje ar net tame pačiame name. Kaipgi jų teisė į ramų miegą? Pagal mūsų seimūnus, žmogaus teisė į poilsį yra niekas, palyginti su galimybe bet kuriuo paros metu bet kur nusipirkti alkoholio”, – piktinosi R. Taraškevičius.

R. Taraškevičius, kitaip nei aprašytuoju atveju, teigė nepritariąs dar vienai, šįsyk Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos iniciatyva pasiūlytai, to paties įstatymo pataisai leisti išnešiojamąją prekybą iki 6 proc. stiprumo alumi, sidru parodose, mugėse, koncertuose, cirko, sporto bei kituose masiniuose renginiuose, vykstančiuose stacionariose patalpose.

„Argi šiandien kas nors gali įsivaizduoti tokią prekybą cirke. Tai iš tiesų jau būtų tikras cirkas!”, – ironizavo R. Taraškevičius.

Pasak uostamiesčio vadovo, tokiam pasiūlymui nepritarė ir LSA valdyba. Motyvas, sakė R. Taraškevičius, – labai paprastas – o kas ir kokiu būdu tokią prekybą kontroliuos? „Jau dabar kyla problemų dėl neteisėto svaigalų pardavinėjimo nepilnamečiams, o priėmus tokią pataisą, kontroliuoti taptų dar sunkiau ar net visiškai neįmanoma”, – įsitikinęs R. Taraškevičius.

Dalys mobiliuosius telefonus

LSA valdyba nutarė pritarti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos rengiamai akcijai „Būk saugus su mobiliu”. Jos metu siūloma atokiose vietovėse gyvenantiems žmonėms kaip tam tikrą saugumo garantą dalyti mobiliojo ryšio telefonus. Šie telefonai, pasakojo R. Taraškevičius, būtų riboto naudojimo. Ištikus nelaimei ar iškilus pavojui, užtektų paspausti vieną ar kitą mygtuką ir tokiu būdu greit susisiekti su pagalbą teikiančiomis tarnybomis.

„Mūsų Taryba šį klausimą svarstys ir, manau, Policijos departamento iniciatyvai pritars, nors Klaipėdoje tokių atokių vietovių, kur nebūtų stacionaraus telefoninio ryšio, nėra daug”, – sakė R. Taraškevičius.

Išeitis – statyti patiems

Aplinkos ministerijoje, pasakojo R. Taraškevičius, jau nebe pirmą kartą buvo kalbama apie tai, kad, smarkiai šoktelėjus kainoms, savivaldybės nebesugeba laiku panaudoti lėšų, skirtų socialiniam būstui pirkti. Ypač aštri ši problema didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Žinia, šiandien nustatyta didžiausia suma, kurią leidžiama mokėti už vieną kvadratinį metrą, – 1900 litų. „Mokėdamas tokią kainą, Klaipėdoje nenupirksi jokio buto, – sakė R. Taraškevičius. – Tarėmės apie galimybę šią kartelę kilstelėti bent kiek aukščiau. Buvome patikinti, kad šiuo metu rengiamas sprendimas, kuriuo už kvadratą bus leista mokėti 2300 litų. Vis dėlto nesu įsitikinęs, kad tai problemą išspręs.”

Uostamiesčio vadovo manymu, vienintelis būdas išeiti iš aklavietės – patiems imtis socialinio būsto statybos. „Šį darbą mes jau pradėjome. Šiais metais priimtas sprendimas dėl dviejų daugiabučių namų socialiai remtiniems asmenims apgyvendinti statybos. Neketiname tuo apsiriboti. Savivaldybė privalo numatyti naujas vietas tokiems namams statyti, projektuoti naujus namus. Pajudėjus šiam procesui, nebeteks susidurti ir su pinigų panaudojimo problema”, – įsitikinęs Klaipėdos meras.

Skundai dėl smarvės liovėsi

R. Taraškevičius pasidžiaugė, kad jau kuris laikas nei jis, nei Savivaldybės darbuotojai nebegauna „Klaipėdos kartono” kaimynystėje gyvenančių žmonių skundų dėl iš gamyklos teritorijos sklindančių nemalonių kvapų.

„Prieš pusantro mėnesio šiame kabinete kalbėjomės su „Klaipėdos kartono” vadovais, raginome juos imtis priemonių įmonės technologinius procesus sureguliuoti taip, kad šalia gyvenantys klaipėdiečiai nebūtų priversti kentėti. Matyt, įmonės vadovai išties padarė išvadas, apie tai, beje, byloja ir jų pateikta raštiška ataskaita, kurioje surašyti vykdomo monitoringo rezultatai bei visi veiksmai, kurių buvo imtasi padėčiai pagerinti”, – sakė R. Taraškevičius.

Uostamiesčio meras sakė šiuo metu nematąs reikalo dar kartą šaukti įmonės vadovų ir įvairių specialistų pasitarimo. Tai būsią padaryta tik tuo atveju, jei vėl bus sulaukta nusiskundimų.

Vilija Šilinienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Nuomonė su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.