Sutelktomis Vaikų teisių apsaugos tarnybos, Vaiko krizių centro darbuotojų bei nepilnamečių reikalų inspektorių pastangomis šiaip taip įveikusi elgetaujančių vaikų ir paauglių problemą, miesto valdžia viešai pasiskelbė artimiausiu metu ketinanti imtis griežtų priemonių ir suaugusiems jų „kolegoms” sutramdyti.
Valdininkų teigimu, postūmiu ryžtingų veiksmų link tapo pastaruoju metu išryškėjusi itin grėsminga tendencija – elgetavimas uostamiestyje kuo toliau, tuo labiau ima įgauti gerai organizuoto verslo požymių.
Vadinamųjų elgetų-verslininkų aukso amžius – vasara, kai atšilus orams atsidaro lauko kavinės, o iš mariose prie krantinės besirikiuojančių kruizinių laivų po miestą pabyra užsienio turistai – geidžiamiausias tokių vargetų apsišaukėlių grobis.
Elgetos-verslininkai nė iš tolo neprimena tyliai kur nors kamputyje su ištiesta ranka prisiglaudusio bedalio. Dauguma jų – pusamžiai ar net visiškai jauni, sveikata trykštantys vyrai. Tik apšepę, bet tai – privaloma įvaizdžio dalis. Jie įkyrūs, įžūlūs, veikia grupėmis. Mėgstamiausia susibūrimo vieta – Teatro aikštė ir jos prieigos. Jų nėmaž nedomina nei socialinių darbuotojų siūlomos paslaugos, nei pagalba. Dažnas jų nepasigėdija paniekos pilnu žvilgsniu nuverti nesusipratusį tautietį, ištiesusį litą kitą ar, neduokdie, – saują centų. Jiems to nereikia.
Jų taikiklyje – eurus ir dolerius kišenėse čežinantys užsieniečiai. Pageidautina – kuo senesni. Tokie, net ir gidų perspėti, neiškart susiorientuoja. Juos lengviau apie pirštą apsukti, sugraudinti, įpiršti nušiurusį seną laikraštį ar nieko vertą suvenyrą.
Jie varo siaubą turistų grupes lydintiems ekskursijų vadovams, terorizuoja senamiestyje įsikūrusius verslo žmones, atbaido jų klientus.
Po susidūrimo su jais visos kalbos apie kažkur kažkieno kuriamą teigiamą miesto įvaizdį skamba, švelniai tariant, labai jau neįtikinamai, nes tikrieji miesto įvaizdžio formuotojai – jie, elgetos-verslininkai.
Miesto valdžios teigimu, – taip bus nebeilgai.
Problemos raktas – punktas taisyklėse
Valdininkų teigimu, panacėja šiai, o ir kitoms uostamiestyje vešinčioms negerovėms su šaknimis išrauti turėtų tapti šiuo metu kaip tik užbaigtos rengti naujos Klaipėdos miesto tvarkymo, sanitarijos ir viešosios tvarkos taisyklės.
Iš Savivaldybės administracijos darbuotojų, policijos ir kitų specialiųjų tarnybų atstovų sudarytos darbo grupės narių nudailintas kol kas projektu tebetituluojamas dokumentas, perėjęs visų privalomų instancijų sietą bei gavęs miesto politikų palaiminimą, dar šiais metais turėtų pakeisti 2002-ųjų birželį patvirtintas, bet jau koja kojon su gyvenimu nebesuspėjančias Miesto tvarkymo ir švaros taisykles.
Pasak minėtosios darbo grupės veiklą koordinuojančios Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausiosios inspektorės Ninos Gendvilienės, tarp beveik kelių dešimčių viešąją tvarką bei rimtį mieste užtikrinti turinčių reikalavimų bei draudimų išvysime ir visiškai naują punktą, tiesiogiai liečiantį mėgėjus pasipinigauti.
Šiuo punktu ketinama visiškai uždrausti prašyti išmaldos, elgetauti, rinkti aukas už muzikavimą ar kitokius pasirodymus miesto gatvėse ir aikštėse.
Kol kas panašų draudimą į savo taisykles yra įsirašiusi tik Vilniaus savivaldybė. Tiesa, ten jis taikomas tik senamiestyje bei miesto centre elgetaujančiųjų atžvilgiu. Anot N. Gendvilienės, Klaipėdos savivaldybė yra pasiryžusi eiti dar toliau: jei politikai nenuspręs kitaip, – uždrausti elgetauti visoje miesto teritorijoje.
Elgetų Meka – Teatro aikštė
Vargu ar kas galėtų tiksliai pasakyti, kiek šiandien Klaipėdoje esama žmonių, kuriems elgetavimas – pagrindinis būdas prasimanyti pinigų. Juo labiau kad elgetaujančiųjų skaičius nuolat kinta. Vasarą jų akivaizdžiai padaugėja. Prasidėjus turizmo sezonui, atsidarius lauko kavinėms, visiems pažįstamų nuolatinėse savo vietose įsikūrusių elgetų gretas papildo atvykėliai iš aplinkinių rajonų, o didžiųjų miesto švenčių dienomis – kone iš visos Lietuvos.
Mėgstamiausia elgetų susibūrimo vieta – miesto svečių gausiai lankoma Teatro aikštė bei jos prieigos.
Pasak ne vienerius metus kruiziniais laivais į Klaipėdą atvykusiais turistais besirūpinančios UAB „Klaipėdos Mėja” vadovės Miglės Holliday, vasarą Teatro aikštėje elgetos susiburia į savotišką bendruomenę.
„Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad nuo ryto iki vakaro suoliukus trinantys pagyvenę ir visai dar jauni vyrai nieko bloga nedaro. Situacija žaibiškai pasikeičia Teatro aikštėn įsukus turistiniams autobusams. Metę šaškes, kauliukus ir visus savo ryšulius, jie tarsi skėriai vienas per kitą puola prie vos išlipti spėjusių turistų. Puola ne tuščiomis – kas nušiurusių laikraščių pundu, kas neaiškios kilmės suvenyrais nešinas, kitas dar ir akordeoną patampo, padainuoja. Vaizdas pasibaisėtinas”, – pasakojo verslininkė.
Pasak M. Holliday, ypač užsieniečius šiurpina savo fizinę negalią demonstruojantys ir, matyt, tokiu drastišku būdu juos „sugraudinti” besitikintys elgetos.
„Po tokio antpuolio, – sakė turizmo firmos vadovė, – gali jiems rodyti ką nori – Palangą, Kuršių neriją ar dar kokias grožybes, – viskas veltui. Teatro aikštėje patirti įspūdžiai visa tai nustumia į antrą planą. Kai vidury baltos dienos dedasi tokie dalykai, kalbos apie kažkokį neva tai kuriamą teigiamą miesto įvaizdį skamba daugiau nei graudžiai.”
Ne ką mažiau nei turizmo firmų darbuotojus Teatro aikštės įnamiai piktina ir senamiesčio verslininkus.
Į Klaipėdos senamiesčio verslininkų sąjungą susibūrę barų, restoranų, kavinių, viešbučių bei parduotuvių savininkai pareiškimais ir prašymais gelbėti nuo į jų valdas įžūliai besibraunančių išmaldos prašinėtojų verste užvertė miesto Savivaldybę. Antri metai ramybės neduoda ir nuo nepageidautinų palydovų nebeatsiginantys turizmo firmų vadovai.
Būtent jų atkaklios pastangos privertė kiek atidžiau į šią problemą pažvelgti ir miesto vadovus. Jų valia miesto taisyklėse ir turėtų atsirasti visiškai naujas punktas, draudžiantis elgetauti.
Taisyklių netrūksta, bet…
„Vakarų ekspresas” puikiai žino, kiek įvairiausių taisyklių yra pasitvirtinus Klaipėdos savivaldybės taryba. Visas jas rengė autoritetingi savo srities specialistai. Jose netrūksta išties pagirtinų dalykų. Antra vertus, kiek atidžiau pasigilinus į tai, kaip sekasi jas įgyvendinti, norom nenorom kyla tenka pripažinti, kad silpniausia visų taisyklių vieta – kontrolės, paiso jų klaipėdiečiai ar ne, organizavimo spragos.
N. Gendvilienė, užklausta, ar minėtasis draudimas elgetauti, užuot davęs apčiuopiamų vaisių, paprasčiausiai neatguls į stalčių ir bus visų užmirštas, „Vakarų ekspresą” patikino tikrai taip nebūsiant. Aišku, su viena sąlyga – jei policijai deramai eis savo pareigas.
N. Gendvilienė, o ir kiti miesto švara bei tvarka besirūpinantys Savivaldybės specialistai teigė nekart įsitikinę, kad asocialiai elgtis linkę asmenys, ranka numojantys į Savivaldybės darbuotojų perspėjimus, visai kitaip reaguoja, kai juos lydi uniformuoti policijos pareigūnai.
Be to, sakė N. Gendvilienė, esama dar vieno svaraus motyvo. Policijos pareigūnams gauti visus duomenis apie pažeidėjo turimą turtą – jokia problema, o tai, valdininkės įsitikinimu, ypač svarbu surašant administracinių teisės pažeidimų protokolą. Mat nuo to tiesiogiai priklausys, kaip prasižengėlis bus baudžiamas: įspėjimu, pinigine bauda, o galbūt bus apsispręsta taikyti ir kitokias poveikio priemones.
Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios policijos (VP) Prevencijos skyriaus viršininkas Kazimieras Sinkevičius, beje, irgi minėtąsias taisykles rengusios darbo grupės narys, teigė prievolės drausminti išmaldos prašinėtojus nesikratąs.
„Jei politikai tokiam sprendimui pritars, – vykdysim. Aišku, darbo bus daugiau, tačiau miesto estetinis vaizdas tikrai pagerės”, – sakė pareigūnas.
Vilija Šilinienė