Poilsis prie vandens – kiekvieno atostogaujančio svajonė. Maudydamiesi švariame vandenyje tikimės atgauti jėgas, sukaupti jų ilgiems darbo metams, sustiprinti sveikatą.
Klaipėdos apskrityje esančių 23 maudyklių vandens švarą nuolat tikrinančių Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių tarnybų atstovai tikina, jog veržtis į kitų šalių paplūdimius visai nebūtina – saugų ir visavertį poilsį galime rasti prie Lietuvos vandens telkinių.
Maža to – mūsų vandenys švarumu pralenkia daugelį kitų Europos šalių paplūdimių.
Tikrina kas dvi savaites
Gegužės 16 dieną atliktas pirmasis šį sezoną išplėstinis vandens tikrinimas parodė, jog nė vienoje Klaipėdos apskrities maudykloje nei cheminė, nei mikrobinė tarša nustatytų higienos normų neviršijo.
Pasak Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Ekspertizės skyriaus bendrosios higienos gydytojo Rimanto Giedraičio, mikrobiologiniai ir cheminiai vandens kokybės tyrimai maudymosi sezono metu atliekami kas dvi savaites, ne mažiau nei aštuonis kartus. Žinoma, jei nustatoma, jog užterštumas viršija higienos normas, pakartotinis tyrimas atliekamas jau po savaitės.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centras nuolat tikrina 23 Klaipėdos apskrityje esančias oficialias maudyklas – visus Baltijos jūros, Kuršių marių, Danės bei Minijos upių, Rąžės upės žiočių, Skuodo jūros, Ramučių, Žemaičių Naumiesčio tvenkinių, Gargždų karjero paplūdimius. Visi šie telkiniai įtraukti į Vyriausybės patvirtintą 2001 metų maudyklių vandens kokybės monitoringo programą.
Vienos švariausių Europoje
Europos Sąjungos ekspertų neseniai pateikti praėjusių metų vandens monitoringo duomenys, esą Lietuvos ir Estijos maudyklos vienos nešvariausių Europoje, toli gražu neatitinka tiesos.
„Norėčiau nuraminti žmones, kad jie gali ramiai poilsiauti ir maudytis oficialiose maudyklose. Jeigu tik kur nors bus nustatyta vandens tarša, visuomenė apie tai bus iškart informuota ir imtasi priemonių taršai pašalinti”, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Romualdas Sabaliauskas.
Gydytojo R. Giedraičio teigimu, netikslumas Europos Sąjungos ekspertų ataskaitoje atsirado dėl to, kad šiuo metu galiojanti Lietuvos higienos norma „Paplūdimiai ir jų maudyklos” vandens kokybę tiriančioms tarnyboms, jeigu paskutinių dviejų sezonų rezultatai atitiko normos reikalavimus, bandinius leidžia imti dukart rečiau.
Dėl to kai kuriuose paplūdimiuose cheminė tarša dėl lėšų trūkumo buvo tikrinta tik kartą per mėnesį. „Europos Sąjungos komisija, negavusi pakankamai duomenų, kai kuriuos rodiklius įskaitė kaip blogus”, – sakė R. Giedraitis.
Maža to, įspėjimai iš Briuselio dėl nešvarių paplūdimių ne tik kad neturi realaus pagrindo, – Lietuvos paplūdimiai, teigia R. Giedraitis, yra vieni švariausių Europoje. Tai rodo ir faktas, jog ketvirti metai iš eilės tik 3 – 4 proc. visų atliekamų jūros vandens tyrimų rezultatų neatitinka higienos normų reikalavimų. Tuo tarpu Europos Sąjungos šalyse šis rodiklis būna didesnis – siekia iki 7 – 12 proc.
Didesnis užterštumas – liepą
Švariausias paplūdimių vanduo, sakė gydytojas R. Giedraitis, būna birželio mėnesį. Liepą, kai nurimsta vėjai ir įšilęs vanduo mažiau banguoja bei į paplūdimius patraukia daugiau poilsiautojų, užterštumo rodikliai paprastai pablogėja.
Nepatogumų poilsiaujantiesiems Girulių ir Melnragės paplūdimiuose tuo laiku gali sukelti žalieji dumbliai, srovės atnešti iš Kuršių marių, bei nemalonus jų kvapas. Tačiau jie žmonių sveikatai visai nepavojingi.
Higienistams daugiau nerimo kelia liepą padidėjusi vadinamoji antrinė tarša, kuri atsiranda, kai higienos reikalavimų nepaisantys poilsiautojai gamtinius reikalus atlieka maudynių vietose. Tai, be abejo, lemia ir tualetų kai kuriuose paplūdimiuose trūkumas.
Nepaisant to, pastaraisiais metais tik porą kartų užterštumas Baltijos jūroje viršijo nustatytas higienos normas. Pernai toks atvejis buvo rugsėjo mėnesį, pasibaigus maudymosi sezonui, Palangoje, kai buvo atliekami Rąžės upelio krantų tvarkymo darbai. O užpernai jūroje rekomenduota nesimaudyti tik kartą – prie Palangos, kai Rąžės upelis buvo užterštas kanalizacijos vandenimis.
Būkime atidūs
Higienistai praneša, kad šių metų gegužę Mėlynosios vėliavos statusą turinčiame Palangos paplūdimyje, Botanikos sodo teritorijoje, buvo aptikta askaridžių kiaušinėlių. Problemos nebūtų buvę, jei smėlis paplūdimyje kas rytą būtų buvęs valomas ir purenamas, kaip to reikalauja griežtos higieninės normos.
Dėl to, perspėja gydytojas R. Giedraitis, didelė atsakomybė už žmonių sveikatą tenka savivaldybėms – jos turi užtikrinti, kad paplūdimiai būtų švarūs ir juose netrūktų tualetų bei geriamojo vandens.
Savo saugumu, be abejo, turi rūpintis ir patys poilsiautojai. „Juk nemalonu ateiti į tą vietą, kur vakar pats prišiukšlinai”, – sakė higienistas įspėdamas nepalikti poilsiavietėje maisto atliekų ar kitų šiukšlių, nesivedžioti šunų ar kačių vietose, kur apie tai perspėja specialūs ženklai.
Infekcinių ligų išvengsime, prieš valgį, jei poilsiavietėje įrengti kranai, nusiplovę rankas arba nusivalę jas specialiomis dezinfekuojančiomis servetėlėmis.
Saugotis kraujasiurbių
Nėra jokio reikalo vengti ne tik jūros, bei ir kitų poilsio zonų – upių, ežerų, karjerų paplūdimių.
O kad atostogų poilsio neapkartintų rūpesčiai dėl pašlijusios sveikatos, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro entomologė Danguolė Kiselienė poilsiautojams primena prieš vykstant į gamtą pasirūpinti apsaugos nuo uodų, mašalų ir erkių priemonėmis, kurių galima įsigyti vaistinėse.
Nors šių gyvių aktyvumo periodas jau baigiasi, atsarga gėdos nedaro. Specialistė informavo, kad 10 proc. erkių Melnragės ir Girulių miško zonose, o kai kuriose vietose – kiek daugiau, yra užsikrėtusios Laimo ligos sukėlėjais. Antras erkių suaktyvėjimo periodas bus rugpjūčio mėnesį.
Atsimintina, kad savo aukų erkės daugiausia tyko brūzgynuose, kirtavietėse, o uodai labiau mėgsta drėgnas vietas, lapuočių miškus.
Genovaitė Privedienė
nu nx bl nieko nesupratau