Visi mes turime ratą žmonių, su kuriais susitinkame ir leidžiame didžiąją gyvenimo dalį.
Sąrašas neilgas
Atlikite tokį eksperimentą: paimkite švarų popieriaus lapą ir pieštuką, surašykite visus savo draugus, pažįstamus, giminaičius, bendradarbius, su kuriais bendraujate ar bent retkarčiais turite kontaktų. Nors ir būtumėte estrados megažvaigždė, esame įsitikinę, kad sąrašas nebus labai ilgas, daugiausiai 30-50 žmonių. Ir viskas. Su šiais žmonėmis praleidžiate faktiškai visą savo gyvenimą. Suprantama, kai kas iš šio sąrašo iškrenta, kai kas – atsiranda. Ar mes jais pasitikime?
Pasitikėjimas mūsų gyvenime visada buvo ir bus labai svarbus. Mes pasitikime (arba nepasitikime) ne tik žmonėmis, bet ir politinėmis partijomis, tikėjimais, magiškomis operacijomis, dietomis, savo vyru… Šį sąrašą galima tęsti iki begalybės. Pasitikėjimas arba nepasitikėjimas – mūsų gyvenimas.
Išraiška – pinigai
Pabandykime šią problemą aptarti išsamiau.
Gana sunku nustatyti, ką konkrečiai reiškia pasitikėjimas. Kiekvienas mes savaip suprantame šią sąvoką. Versle pasitikėjimo kriterijumi gali būti, tarkime, tai, kokią sumą nerizikuodami galite paskolinti vienam ar kitam partneriui. Vienam galima be baimės paskolinti 10 dolerių, kitam – 1 000 ir t. t. Kuo didesnė suma, tuo didesnis pasitikėjimas šiuo partneriu. Labai patogu.
Artimieji – irgi nepatikimi
O jeigu situacija kitokia, kur pasitikėjimas bus išreiškiamas (galbūt) kitomis kategorijomis – tarkime, moralinėmis? Pasitikėti ar nepasitikėti žmogumi galima tik per tam tikrą laiką jį pažinus. Ir ne tik pažinus, bet ir išbandžius jį, o tai sudėtingiau. Viskas keičiasi: ir mes, ir aplinkiniai žmonės, su kuriais bendraujame. Atkreipkite dėmesį, kad mūsų aplinką sudaro tarsi sluoksniai: artimiausi žmonės, kuriais pasitikime labiausiai, toliau eina kitas ratas, paskui žmonės, su kuriais bendraujame mažiausiai. Tarsi planetos aplink saulę.
Nepasakytume, kad šis modelis idealus. Kartais nepasitikime ir artimiausio rato žmonėmis, nes jie ten patenka anaiptol ne mūsų valia. Galima pasakyti tik viena – jūs turite perprasti savo artimuosius, juos išbandyti paprastuose, kasdieniuose reikaluose. Dideli darbai neparodo tikrojo žmogaus charakterio, dideli darbai gali išaukštinti ir menkystą (kaip sakė vienas klasikas).
Bet kokiu atveju žinių turite sukaupti iš savo patirties. Tik tada tai bus tiesa. Tai nereiškia, kad neturite klausyti savo kolegų, draugų. Klausykite ir analizuokite, tačiau analizuokite tik remdamiesi savo patirtimi ir laiko pataisomis. Sakoma, kad tik kvailiai mokosi iš savo patirties, protingi – iš svetimos. Kvailystė! Jūs galite mokytis tik iš savo patirties.
Būtina mokytis
Mes esame skirtingi, todėl skiriasi ir situacijos, kuriose atsiduriame, ir žmonės, su kuriais tenka bendrauti. Tai buvo kitas metas ir kita veiksmo vieta. Todėl ir rezultatas niekada nebus vienodas. Mes privalome turėti žinių. Neretai žinios būna labai skirtingos.
Ne veltui prieš 10-20 metų mūsų išsilavinimas, taip pat ir aukštasis, labai skyrėsi, studentai mokėsi disciplinų, kurios neturėjo nieko bendra su jų specialybe. Mūsų specialistai buvo vertinami visame pasaulyje. Tik sukaupus labai skirtingų žinių pasaulis mums atskleis savo paslaptis. Nebūtina važiuoti į Tibetą ar dar kur nors, kad taptum jautresnis ir atidesnis tikrovei. Nauja yra tai, ką mes jau žinojome – žinojome kitame, giluminiame lygyje. Tik reikia į tai atkreipti dėmesį ir išmokti naudotis.
Būtent šia prasme tvirtiname, kad turime išmokti mokytis. Tai reiškia – tapti jautresni ir atidesni, savyje išvysti tai, ko anksčiau nepastebėjome, kituose žmonėse pamatyti tai, į ką anksčiau nekreipėme dėmesio, įsivaizduoti save kito vietoje ir suprasti…
Kelia gyvenimo baimę
Jeigu nagrinėtume dar išsamiau, tai ir čia aptiktumėme daugybę „povandeninių akmenų”. Nepasitikėjimas politinėmis partijomis, jų lyderiais neretai duoda dar blogesnių rezultatų. Žmonės dažnai užkimba ant konkrečių aferistų kabliukų. Taigi nepasitikėjimas (pasitikėjimas) nepagerina mūsų gyvenimo. Dar blogesnių rezultatų sulaukiama, kai asmenybė nepasitiki religine sistema. Tai dažnai atneša didelių nemalonumų: religinių santykių aiškinimosi ir net asmenybės žlugimo.
Pasitikėjimo tema labai plati, ją galima tęsti iki begalybės. Bent jau todėl, kad ji amžina. Tai ir psichologija, ir etika, ir magija, ir daug kitų įvairių mokslų. Jeigu grįžtume prie pasitikėjimo paprastesniuose reikaluose, tai… Pasitikėjimas – tai žinių ir mūsų gyvenimo patirties suma, ir ne vien tai. Tai mūsų pasaulio suvokimas, galima sakyti – optimizmo laipsnis.
Kai nėra pasitikėjimo – žmogui tai tragedija. Gyvenimas faktiškai nutrūksta. Kuo mažiau pasitikime savo aplinka, tuo blogiau konkrečiai asmenybei. Matėme tokių žmonių. Jų nuolatinis nepasitikėjimas kelia siaubą. Nepasitikėjimas visais ir viskuo sukelia panišką gyvenimo baimę. O mums tereikia meilės, laimės, draugystės, tikėjimo, vilties…
Visa tai galime gauti, kai stipriai pasitikime mus supančiu pasauliu. Būtent todėl kuriame įvairias „Pasitikėjimo tarnybas”, „Pasitikėjimo telefonus” ir kt. Kai mums blogai, jie tampa atidžiausiais, nepaprastai reikalingais klausytojais. O svarbiausia – tai optimistiškas požiūris į pasaulį, pasitikėjimas juo.