Senąją Lietuvos spaudą ir rankraščius, dailės kūrinius, tekstilės pavyzdžius, svarbius archyvinius dokumentus greitai bus galima susirasti virtualioje bibliotekoje. Jai kurti Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka gavo 13,3 mln. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Nacionalinė biblioteka numatė suskaitmeninti daugiau kaip 3,3 mln. publikuotų dokumentų.
Virtualiomis paslaugomis nemokamai galės naudotis Lietuvos ir užsienio vartotojai, kuriems nereikės vykti į muziejus, archyvus, bibliotekas susipažinti su itin vertingais dokumentais – jie bus pasiekiami per virtualią biblioteką. Tai ypač aktualu fizinę negalią turintiems žmonėms – turėdami prieigą prie virtualios informacinės sistemos, jie galės mokytis, gauti duomenų ne tik iš bibliotekų, bet ir muziejų bei archyvų, kelti kvalifikaciją neišeidami iš namų.
Numatomos sukurti sistemos pagrindą sudarys jau funkcionuojanti Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos (LIBIS) infrastruktūra, jungianti per 70 mokslinių ir viešųjų bibliotekų.
„Įgyvendinus Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamą projektą „Integralios virtualios bibliotekų informacinės sistemos sukūrimas”, bus sukurtas bibliotekų, archyvų ir muziejų suskaitmenintų kultūros paveldo objektų duomenų bankas, turintis per 3 mln. 605 tūkst. skaitmenintų puslapių originalių rankraščių, laikraščių, senų knygų, metrikų, metraščių, taip pat kitų itin vertingų, didelę istorinę vertę turinčių dokumentų”, – sako Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Regina Varnienė.
Perkelti į virtualią erdvę numatoma senąsias lietuviškas knygas (1547-1863), spaudos draudimo laikotarpio spaudą (1864-1904), XVI-XVII a. Lietuvos lotyniškas knygas, XVI-XVIII a. Lietuvos knygas lenkų kalba, lietuvišką periodinę spaudą iki 1940 metų, 1918-1940 m. Lietuvos Respublikos teisės aktus ir kitus oficialius dokumentus. Archyvai projekto vykdymo laikotarpiu numatė suskaitmeninti Romos Katalikų bažnytines gimimo, santuokos ir mirties metrikų aktų knygas (1599-1930 m.).
Be šių dokumentų, taip pat bus skaitmeninami rankraščiai ir archyviniai dokumentai, atspindintys Lietuvos socialinių sluoksnių ar bendruomenių tapatumą: pergamentai, Lietuvos evangelikų reformatų sinodo fondas (1413-1438 m. dokumentai), Mažosios Lietuvos istorinių aktų rinkinys ir kt. Vykdydami šį projektą archyvai yra numatę suskaitmeninti 180 tūkst. dokumentų.
Muziejai skaitmenins grafikos, akvarelės, liaudies grafikos darbus, fotonegatyvus ir pozityvus, skaidres, kuriose užfiksuoti istorinės, meninės fotografijos eksponatai, taip pat žemėlapius, piešinius, brėžinius, bonistikos, sfragistikos, tekstilės objektus ir tapybos darbus. Iš viso muziejai numatė suskaitmeninti beveik 100 tūkstančių kultūros paveldo objektų.
2005-11-10 17:10