Uostamiesčio bendrovės „Klaipėdos vanduo” rengiama nauja šalto vandens tiekimo tvarka ir ketinimai įvesti dvi sudedamąsias vandens tarifo dalis vis labiau kursto aistras.
Dalis klaipėdiečių prieš šiuos vandentvarkininkų planus jau kovoja piketais.
Tuo tarpu tiek miesto valdančiosios daugumos, tiek ir opozicijos atstovai pritaria tokiems „Klaipėdos vandens” ketinimams sumažinti vandens nuostolius.
Tiesa, opozicija sykiu tvirtina sieksianti, kad šiam tikslui skirtos investicijos nepadidintų vandens kainos.
Esminės naujovės
Pasak AB „Klaipėdos vanduo” generalinio direktoriaus Leono Makūno, naujosios šalto vandens tiekimo tvarkos projektas uostamiesčio valdžiai derinti bus atiduotas jau artimiausiu metu.
„Manau, kad miesto Taryba dėl šios tvarkos apsispręs antroje lapkričio pusėje arba gruodžio pradžioje”, – sakė L. Makūnas.
Žinia, šioje tvarkoje yra numatyta keletas esminių naujovių, kurios turėtų sustabdyti vandens nuostolių, dabar siekiančių apie 28 proc. viso patiekiamo vandens, didėjimą.
Viena iš jų – „Klaipėdos vanduo” savo lėšomis įrengs arba pakeis visų abonentų būstuose esančius šalto vandens skaitiklius.
Karšto vandens apskaitos prietaisai bus keičiami abonento sąskaita, arba, miesto valdžiai įpareigojus, šias išlaidas per pusę turės padengti „Klaipėdos vanduo” ir „Klaipėdos energija”.
Skaitiklių keitimas vyks trejus metus. Vien šalto vandens skaitikliams pakeisti reikės apie 8 mln. litų.
Jei buto savininkas neleis pakeisti skaitiklio, jis už vandenį turės atsiskaityti pagal Savivaldybės patvirtintas normas – 7 kubiniai metrai vandens (3 karšto ir 4 šalto) per mėnesį. Jei skaitiklio neleidęs pakeisti asmuo nebus deklaravęs, kiek jo bute gyvena žmonių, suvartojamo vandens norma bus skaičiuojama pagal buto plotą. Ši norma bus proporcingai išvesta iš dabar galiojančiosios vienam žmogui.
Kita naujosios tvarkos naujovė – nuostata, jog vandens nuostoliams daugiabutyje viršijant 10 proc. nuo įvadinio skaitiklio rodmenų, šį skirtumą namo gyventojai turės sumokėti pagal buto plotą. Tiesa, šis tvarkos punktas bus taikomas tik tada, kai daugiabutyje bus pakeisti visi skaitikliai.
Anot L. Makūno, dviejų dalių tarifas turi būti įvestas, nes to reikalauja nauja Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos nustatymo metodikos redakcija.
„Nauji šalto vandens tarifai, susidėsiantys iš pastovaus nekintančio mokesčio ir mokesčio už sunaudotus kubinius metrus vandens, turėtų būti paruošti ir pateikti tvirtinti kitąmet. Pagal preliminarius skaičiavimus, nekintantis mokestis už vandens pardavimą sieks apie 3 litus. Į šią sumą įeis vandens skaitiklio įrengimo, sąskaitos už sunaudotą vandenį išrašymo, jos pristatymo abonentui kaštai. Tiesa, šis mokestis gali padidėti, jei „Klaipėdos vanduo” savo lėšomis bus įpareigotas keisti ir karšto vandens skaitiklius”, – teigė L. Makūnas.
Kubinis metras šalto vandens kartu su nuotekų surinkimu šiuo metu uostamiestyje kainuoja 4,43 lito su PVM. Įvedus mokestį už vandens pardavimą, remiantis preliminariais skaičiavimais, tarifas gali sumažėti iki 4,26 lito su PVM.
„Klaipėdos vanduo” šiuo metu vandenį tiekia apie 80 tūkst. abonentų.
Metodika neprivaloma
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Vandens skyriaus vedėjas Aloyzas Stapulionis patvirtino L. Makūno žodžius, kad Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos nustatymo metodika numato, jog vandens tarifas turi būti iš dviejų dalių.
„Civilinis kodeksas leidžia gyventojui pasirinkti, pagal kokius rodmenis atsiskaityti už vandenį – įvadinio namo skaitiklio ar bute įrengto skaitiklio. Aptarnaujant įvadinį skaitiklį, vandentvarkos įmonės sąnaudos siekia 30-60 centų, o buto – 2,5-3,5 lito. Šios sąnaudos nepriklauso nuo to, kiek vandens patiekiama. Dabar Klaipėdoje jos yra įskaičiuojamos į bendrą vandens tarifą. Tad tie, kurie atsiskaito už vandenį pagal įvadinį skaitiklį – daugiabučių namų bendrijos, individualių namų savininkai – yra priversti padengti sąnaudas, kurias vandentvarkos įmonė patiria tiekdama vandenį tiems, kurie atsiskaito pagal butuose įrengtus skaitiklius”, – aiškino A. Stapulionis.
Anot jo, jeigu vandentvarkos įmonė dirba nenuostolingai, nėra daug investavusi į savo ūkį, tvirtinant naujus tarifus kubinio metro vandens kaina gali ir sumažėti.
Pasak komisijos atstovo, vandens tarifą iš dviejų sudedamųjų dalių jau yra pasitvirtinę Alytaus vandentvarkininkai, paraišką yra pateikusi bendrovė „Kauno vandenys”.
Visgi A. Stapulionis akcentuoja, kad Kainų komisijos patvirtinta šalto vandens kainų apskaičiavimo metodika nėra privaloma.
„Galutinis žodis dėl tarifo sandaros priklauso „Klaipėdos vandens” savininkui – uostamiesčio Savivaldybės tarybai. Jei jūsų miesto politikai nuspręs nekeisti dabar egzistuojančios atsiskaitymo už vandenį tvarkos, neatsitiks joks kriminalas. Visgi manau, kad naujoji tvarka būtų socialiai teisingesnė ir leistų sumažinti vandens nuostolius, kurie, mūsų komisijos turimais duomenimis, nuolat didėja ir lemia vandens tarifo augimą”, – sakė Kainų komisijos Vandens skyriaus vedėjas.
Pašnekovo teigimu, jei Klaipėdos miesto politikai įpareigotų „Klaipėdos vandenį” savo lėšomis visiškai ar iš dalies finansuoti ir karšto vandens skaitiklių keitimą, Kainų komisija neleistų šių išlaidų įskaičiuoti į vandens tarifą.
Prikiša narystę partijoje
Aktyviai „Klaipėdos vandens” planams besipriešinanti uostamiesčio visuomenės veikėja Zita Daugintytė tvirtina, kad vadentvarkininkai „paprasčiausiai prisidengia įstatymu”.
„Klaipėdos vanduo” pats turi ieškoti būdų, kaip savo resursais sumažinti vandens nuostolius, o ne perkelti šią naštą ant žmonių pečių. Pavyzdžiui, mano skaitikliai yra tikslūs – pripildžiau 10 litrų talpos kibirą vandens – skaitikliai lygiai tiek ir parodė. Tad kodėl juos reikia keisti? Jei būtų netikslūs, aš pasiryžusi iškart atsiskaityti už jų pakeitimą ir nemokėti jokio naujo abonentinio mokesčio”, – piktinasi Z. Daugintytė.
Be to, ji atkreipia dėmesį į tai, kad „Klaipėdos vandens” generalinis direktorius L. Makūnas priklauso miesto valdančiajai liberalcentristų partijai.
„Aišku, kad miesto valdžia padės savo kolegai”, – įsitikinusi visuomenės veikėja.
„Neturiu ką atsakyti į priekaištus dėl partinės priklausomybės. Kainų komisija labai griežtai kontroliuoja vandens tarifus ir reikalauja, kad mūsų faktinės išlaidos, kuriomis grindžiamas mokesčio dydis, prilygtų geriausiam rodikliui tarp didžiųjų šalies vandentvarkos įmonių. Įmonė veikia nulinio pelno principu, pelnas atsiranda tik dėl skirtingų jo skaičiavimo metodikų”, – sakė L. Makūnas.
„Gyventojai nenukentės”
Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius „Vakarų ekspresui” patvirtino, kad daugiabutyje „pradingusio” vandens dalis gyventojams pagal jų užimamą gyvenamąjį plotą bus išdalijama tik tada, kai kiekviename name bus įrengta pati moderniausia vandens apskaitos sistema.
Anot jo, „Klaipėdos vandens” pusę metų vykdytas eksperimentas, kurio metu senos statybos namuose buvo įrengti šiuolaikiški vandens apskaitos prietaisai, parodė, kad vandens netektis įmanoma sumažinti iki minimumo ar net visiškai jų išvengti.
„Diskusijų dėl vandens tarifo sandaros dar nebuvo, tačiau iki priimant sprendimą jų bus tikrai ne viena. Padarysime viską, kad kuo mažiau nukentėtų gyventojai. Tikiuosi, kad tinkamai sutvarkę suvartoto vandens apskaitos sistemą išvengsime konfliktų su gyventojais, o kartu sumažinsime ir jų skolas ar bent sustabdysime jų augimą”, – sakė meras.
„Didinti tarifo negalima”
Klaipėdos miesto tarybos opozicijos atstovas socialdemokratas Valdemaras Anužis teigia, kad jei naujoji tvarka gali sumažinti dabar fiksuojamus milžiniškus vandens nuostolius, jai reikia pritarti.
„Tačiau ši tvarka jokiu būdu negali būti įgyvendinta didinant tarifus. Reikalausime, kad „Klaipėdos vanduo” pateiktų labai tikslų veiklos planą. Manau, kad įmonė gali imti kreditą ir investuoti šiuos pinigus į apskaitos sistemos modernizaciją. Juk šios investicijos dėl sumažėjusių vandens nuostolių padidintų „Klaipėdos vandens” pajamas. Didinti tarifo vardan apskaitos tobulinimo tikrai negalima”, – sako V. Anužis.
Anot jo, dviejų dalių tarifas už komunalines paslaugas yra įprasta atsiskaitymo norma visoje Europoje.
„Pavyzdžiui, dėl to, kad gyventojas du ar tris mėnesius nenaudoja vandens, vandentiekio įmonė vis tiek patiria išlaidų – reikia palaikyti tinkamą slėgį ir t.t. Tad tarife turi egzistuoti nekintamų išlaidų dalis. Tačiau galbūt tokį žingsnį reikėtų žengti visos šalies, o ne vienos savivaldybės mastu. Reikia pripažinti, kad daugelis žmonių labai baidosi vadinamojo abonentinio mokesčio, tačiau nesusimąsto, kad jo dėka galima ženkliai sumažinti mokesčių dydį”, – sakė miesto Tarybos opozicijos politikas.
Martynas Vainorius