Žemės ūkio rūmuose vyko Grūdų komiteto posėdis, kuriame analizuota šiandieninė šalies grūdų rinkos situacija ir perspektyvos bei kalbėta apie intervencinius grūdų pirkimus.
Žemės ūkio rūmų gamybos skyriaus vadovas Algirdas Aleksynas pateikė išsamią šalies grūdų rinkos analizę ir siūlymus žemdirbiams. Prelegentas pasidžiaugė, kad grūdų derlingumas kasmet auga, tačiau faktas, kad pernai Lietuvoje prikulta 700 tūkst. tonų grūdų per daug ir iki šiandien sandėliuose saugomas praėjusiųjų metų derlius, grūdų augintojams kelia didelį susirūpinimą. 2004 metų kainos nesiekia 2003 metų lygmens ir prognozuojama, kad šiemet jos mažės, nes grūdų perteklius ryškus visos Europos rinkoje, o be to, šios kultūros poreikis šalyje mažėja. Išsakytos viltys, kad bioetanolio gamyba grūdų poreikį galėtų atgaivinti.
A.Aleksynas siūlė komitetui apsvarstyti veiklos strategiją bei ieškoti išeities iš susidariusios situacijos, skatinant žemdirbius „neskausmingai” mažinti ir keisti javų gamybos struktūrą. Susirinkusieji informuoti, kad ES politika teikia siūlymus auginti daugiau miežių, ypač žieminių, (jų intervencinė kaina 350 Lt už toną), pašarinių kviečių bei lubinų. Pastaruosius auginti ypač pravartu, nes jų paklausa ES didelė. Priminta, kad nėra išnaudotos rapsų auginimo galimybės, juo labiau, kad pareikalavimas šiai kultūrai auga, nes nepatenkinami rapsų aliejaus gamybos poreikiai. Žemdirbiams palanku ir tai, kad bendrovė „Rapsoila”, šiemet gavusi valstybės subsidiją, pasižada rapsų augintojams mokėti 50 Lt didesnę kainą, nei bus rinkoje. A.Aleksynas taip pat pateikė Hanoverio biržos grūdų supirkimo kainas bei jų prognozes.
Akcinės bendrovės „Malsena” Valdybos pirmininkas Raimondas Kriūnas paprieštaravo pateiktam faktui, kad grūdų poreikis rinkoje sparčiai mažėja. Pasak kalbėjusiojo, šis mažėjimas tesiekia 5 proc. Prelegentas paminėjo, kad rugių balansas Lietuvoje buvo neigiamas – praėjusių metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais jų stigo, todėl 20 tūkst. tonų bendrovė įsivežė iš Lenkijos. R.Kriūnas pateikė informaciją apie bendrovės grūdų eksportą bei planuojamus pirkimus ateinančiais metais.
Šią išsamią informaciją ūkininkai įvertino labai palankiai ir pareiškė pageidavimus, kad ir kiti gamintojai išreikštų norą susitikti su Grūdų komiteto nariais bei išdėstytų savo įmonių poreikius.
Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros generalinis direktorius Aristidas Kulvinskas pareiškė, kad dėl sandėlių stokos agentūra nebeperka grūdų nuo praėjusių metų liepos 31 dienos, pateikė statistinius duomenis apie superkamus grūdus ir informavo, kad 34 proc. grūdų agentūra yra pirkusi iš ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių bei 66 proc. – iš akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių. Tai sukėlė ūkininkų nepasitenkinimą ir siūlymus, kad Briuselis padarytų Lietuvai išimtį ir grūdus agentūrai parduoti galėtų tik grūdų augintojai.
Žemės ūkio ministerijos departamento direktoriaus pavaduotojas Petras Zablockas užsiminė, kad mūsų ūkininkai neišnaudojo paramos linams auginti galimybių bei siūlė atkreipti dėmesį į salyklinių miežių auginimą bei ekologinių ūkių kūrimą.
Pasitarime buvo išsakytas pasiūlymas, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra pirmumo tvarka peržiūrėtų projektus, kuriuose numatoma rengti arba rekonstruoti grūdų džiovinimo, valymo ir laikymo technologijos.