Vyriškieji paparčiai turi daugiau gydomųjų sąvybių. Džiovintus jų lapus galima laikyti ne ilgiau kaip metus. Geriausia prisikaupti kiekvienais metais: skinti liepos-spalio mėn. Paparčių šaknys taip pat turi daug gydomųjų savybių: veikia nuskausminamai, priešuždegimiškai, padeda užgyti žaizdoms. Bet reikia atsiminti, kad šie augalai (vyriškieji) nuodingi, todėl prieš vartojant jų preparatus geriausia pasitarti su gydytoju.
Mūsų miškuose auga apie 20 rūšių paparčių. Vienuose jų aptinkamas nuodingų medžiagų kiekis neviršija normos, kituose visai nėra. Visų rūšių paparčiai, net patys jauniausi, turi gydomųjų savybių. Žmonėms, kurie skundžiasi reumatiniais, galvos, dantų, stuburo, sąnarių skausmais, rekomenduojamas čiužinys, prikimštas džiovintų paparčių lapų. Be to, blakės, blusos ir kiti neprašyti gyvūnai bėga iš tokio guolio ir niekada negrįžta.
Bet kokių paparčių lapai, išvirti vyne (1 dalis lapų ir 5 dalys vyno), iš virškinimo organų išvaro visus parazitus. Galima naudoti ir vaistinėse parduodamus lapų preparatus.
Paparčių lapai (švieži, džiovinti arba sutrinti į miltelius) gydo ilgai negyjančias žaizdas, opas, nes turi stiprų dezinfekuojamąjį poveikį. Stipresnių savybių turi tik eukaliptų lapai.
Iš paparčių lapų nuoviro daromos vonelės kojoms. Ši procedūra atliekama 8-14 dienų. Tokiomis vonelėmis gydomi traukuliai, kaulų laužymas, galvos skausmai, jos gerina regėjimą ir klausą.
Dar veiksmingesnės viso kūno vonios. Imama 300-500 g paparčių lapų, užpilama 5 litrais karšto vandens ir kaitinama ant silpnos ugnies. Užvirinama ir dar paverdama 10-15 min. Po to 30 min. palaikoma, perkošiama, supilama į vonią, išmaišoma su kitu vandeniu. Jo temperatūra turi būti 37-38 laipsniai. Procedūra atliekama 15-20 min.
Bet kokios rūšies paparčių lapai ir šaknys, išvirti acte (atskiestame perpus su vandeniu), naudojami kompresams esant kojų gangrenai, net jei kojos ištino ir pasidengė juoduliu.
Jei nuo peršalimo skauda ausį, patartina miegoti ant šviežių paparčio lapų pagalvės, periodiškai lapus keičiant naujais. Skausmas praeina, klausa pasitaiso. Dar geriau naudoti paparčių sėklas – sporas: įdėti į nedidelį marlės gabaliuką ir atsargiai įkišti į ausį. Paparčių sėklų galima aptikti apatinėje lapų dalyje. Jos atrodo kaip eilė juodų taškelių, o subrendusios nukrenta ir atrodo kaip juodos dulkės.
Žiemą patartina turėti paparčių lapų užpilo: švieži lapai smulkiai supjaustomi, galima sumalti mėsmale, sudedami į stiklinį indą ir užpilami 40 % spiritu taip, kad košė būtų apsemta. Indas pridengiamas ir laikomas saulėtoje arba šiltoje vietoje 4-6 dienas. Būtina kaskart suplakti. Po to perkošiama. Šį spiritinį užpilą galima naudoti įtrynimams (veikia antiuždegimiškai ir nuskausminamai).
Į batus įdėti švieži paparčio lapai šalina kojų nuovargį, sušildo šaltas kojas, tai gera priemonė nuo kojų odos ligų.
Liaudies medicinoje paparčiai naudojami vidurių užkietėjimui, dizenterijai, inkstų uždegimui, nervų sukrėtimui, išgąsčiui, naktiniam šlapimo nelaikymui, įvairiems uždegimams, ypač ginekologiniams, nevaisingumui, išsiplėtusioms venoms gydyti (susmulkinti paparčio lapus iki košelės ir sumaišyti su rūgpieniu (1:1), daryti kompresus ir laikyti visą naktį), sutrikus medžiagų apykaitai.
Paparčiai veikia antitoksiškai, t.y. padeda iš organizmo pašalinti toksinus, nuodingąsias medžiagas. Tai žinojo Tibeto daktarai ir lapus naudojo apsinuodijus augalais. Šviežiais paparčių lapais gydydavo įkandus gyvatei.
Paparčių lapų aliejus
Šviežius lapus susmulkinti, sudėti į stiklinį indą ir užpilti alyvų aliejumi, kad apsemtų. Laikyti 10 dienų saulėje arba šiltoje vietoje. Po to perkošti ir gerai nuspausti lapus. Juos išmesti, o į aliejų pridėti tiek pat šviežių susmulkintų lapų. Vėl laikyti 10 dienų saulėje. Kartoti 3-4 kartus. Šį aliejų naudoti trynimams esant sąnarių, juosmens skausmams.
Kosma Baltutytė