Lietuvaičiams sunku pakeisti per dešimtmečius susidarytą sovietinį įvaizdį. Neretas tautietis užsienyje vis dar tapatinamas su rusais ar lenkais. O netoli Europos Sąjungos sostinės esančios aukštosios mokyklos studentai, atvykę iš buvusios Sovietų Sąjungos, dokumentuose užfiksuoti kaip nebeegzistuojančios valstybės piliečiai.
Žiūri kreivai
Klaipėdos socialinių mokslų kolegijos studentas Andrius Astrauskas, studijuojantis tarptautinį verslą, pagal Socrates Erazmus studentų mainų programą išvyko į Belgijoje trisdešimt kilometrų nuo Briuselio esantį miestą Antverpeną pasisemti patirties bei patirti naujovių.
Nors, kaip teigė Andrius, belgai į atvykstančius studentus žiūri palankiai ir puikiai žino, kas yra Lietuva, vaikinui buvo išduotas registracijos dokumentas, kuriame buvo pažymėta, jog jis yra atvykęs iš Sovietų Sąjungos.
„Į atvykėlius studentus belgai kreivai nežiūri. Bet kiek teko šnekėti su pačiais belgais, peršasi nuomonė, kad belgai yra rasistai, jie labai nemėgsta svetimšalių ir kreivokai į juos žiūri. Tik studentams jie yra tolerantiški, kadangi žino, jog šie išvažiuos”, – pasakojo A.Astrauskas.
Įsivėlė klaida
Studentas nežino, ar jis į tai turėtų žiūrėti kaip į akibrokštą ar priimti kaip pokštą. Nors netikslumus sako pastebėjęs iškart, bet jau tris savaites sėkmingai gyvena ir su tokiu pažymėjimu. Kol kas nesusipratimų jam dėl pažymėjimo, kuris reikalingas norint susirasti darbą, nėra kilę, tačiau studentas ketina kreiptis ir išsiaiškinti, kadangi gali ateityje kilti problemų, susidūrus su policija ar medikais.
Anot Andriaus, klaida dokumente jam įsivėlė ne vieninteliam. Tokį „pokštą” iškrėtė ir lietuvių kaimynams lenkams bei kitiems buvusios Sovietų Sąjungos šalių studentams.
Deimantų miestu vadinamame Antverpene šiuo metu mokosi apie 250 studentų, atvykusių pagal Sokrates Erazmus programą. O aukštojoje mokykloje „Platinhogeschool”, kurioje mokosi lietuvaitis, studijuoja apie 40 jaunuolių, atvykusių iš Ispanijos, Latvijos, Lenkijos, Amerikos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Šveicarijos bei Čekijos.
Pavadino pingvinais
Vaikinas pasakojo, jog ne tik belgai, bet ir kiti atvykėliai lietuvius vertina pakankamai gerai, tik vienas prancūzas Lietuvą pavadino pingvinų šalimi. „Jis manė, kad ten pingvinai gyvena, kad ten akmens amžius, ledynai. Tačiau toks požiūris rodo tik menką kultūrinį išprusimą”, – teigė A.Astrauskas.
Vaikinas neneigė, jog tarp skirtingų šalių piliečių jaučiamas skirtingas temperamentas, bendravimo pobūdis. „Vengrai nesišypso, per daug rimti žmonės, skirtingai nei italai, kurie šypsosi visada, nesvarbu ar jiems gerai, ar blogai, jie visada nusiteikę optimistiškai. Ir bendrauti su jais daug paprasčiau”, – pasakojo studentas.
Andrius teigė, kad studijų kokybė ir dėstymo metodika yra visiškai skirtingi nei Lietuvoje: „Visi dėstytojai yra įmonių vadovai. O tai didelis privalumas, kadangi tas, kuris ir dirba, ir dėsto, žino visus standartus ir jų pokyčius, niuansus, kaip išspręsti kilusius sunkumus bei kaip paaiškinti situacijas studentams”.
Vaikinas prisipažino, kad per kelis mėnesius, kuriuos jam teko studijuoti, jis pasisėmė labai daug: „Patarčiau būtinai išbandyti studijas užsienyje. Mano mąstymas, požiūris į gyvenimą, bendravimas su žmonėmis pasikeitė kardinaliai. Nors studijos orientuotos į verslą, įgytas žinias galima pritaikyti ir savo asmeniniame gyvenime. Aš tai tik už”.
Neringa Maciūtė