Gana mįslingomis aplinkybėmis žuvo Kauno miesto savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vyriausiasis inžinierius Algimantas Julius Bulanavičius, kuriam kauniečiai turėtų būti dėkingi už techninę ką tik įvykusios Aleksoto tilto rekonstrukcijos priežiūrą.
Šešiasdešimt dvejų metų A.J.Bulanavičius pirmadienio popietę žuvo per eismo įvykį Jurbarko rajono Raudonės miestelyje.
Velionio kolegos vakar negalėjo atsakyti ir į jiems, kaip teigta, ramybės neduodantį klausimą: kaip vyriausiasis inžinierius darbo metu ir su tarnybiniu – Kauno savivaldybei priklausančiu automobiliu atsidūrė Jurbarko rajone. Kolegų žiniomis, tą popietę jis teigė vykstantis į prekybos centro „Mega”, sparčiai dygstančio Šilainių prieigose, statybvietę.
Velionio artimieji taip pat teigia, kad nei Jurbarko rajone, nei tolesnėse apylinkėse žuvusysis neturėjo jokių giminaičių.
Avarija įvyko automobiliui tolstant nuo Kauno.
Šio mįslingo įvykio aplinkybes tirianti Jurbarko rajono policijos ikiteisminio tyrimo tyrėja Raimonda Šuikienė vakar taip pat negalėjo pasakyti, kas pranešė apie kelio Kaunas-Jurbarkas 62-ajame kilometre, kalno į Raudonę nuokalnėje, į medį atsitrenkusį automobilį. Į nelaimės vietą ji atvyko tik po valandos: avariją patyręs „Audi 90” vairuotojas jau buvo be gyvybės ženklų. Kad jų pagalbos jau nebereikėjo, tyrėjai teigė ir tragedijos vietoje rasti greitosios pagalbos medikai.
R.Šuikienė neslėpė, kad nelaimės aplinkybės kol kas visiškai neaiškios: „Kelias – tiesus, nelijo ir nėra ko paklausti, kas atsitiko”. Avarijos liudytojų nėra.
Šalia nelaimės vietos gyvenantys žmonės pasakoja apie avariją sužinoję, kai išgirdo gatvėje smarkų trenksmą. Puolus prie langų, ties pėsčiųjų perėja į paskutinį pakelės medžių eilėje drūčiausią ąžuolą buvo įsirėžęs automobilis.
Viena prielaidų – galbūt automobilis nesuvaldytas staigiai stabdant prieš perėją. Iki jos buvo likę apie penkiolika metrų. Greitis šioje vietoje ribojamas iki septyniasdešimties kilometrų per valandą.
Tyrėja R.Šuikienė linkusi atmesti ir nelaimę nulėmusias galimas vairuotojo sveikatos problemas, ir galimą neblaivumą.
„Gal užsnūdo”, – tai jau velionio kolegų prielaida. Kad A.J.Bulanavičius niekada nesiskundė širdies negalavimais, vakar tvirtino ir pastarieji. Velionio bendradarbiai buvo atkreipę dėmesį į kitką: restauruojant Aleksoto tiltą, vyriausiasis inžinierius, ant kurio pečių buvo didelė atsakomybės našta, tapo labai įsitempęs, nervingas, o po iškilmingo tilto atidarymo net neatėjo atsiimti už atliktą titanišką darbą jam skirto atminimo ženklo.
Greta Čižinauskaitė