Šį mėnesį Briuselyje Lietuva turėtų pristatyti nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2005-2008 metais programą, kuri betarpiškai palies ir mūsų šalies užimtumo tarnybas.
Neseniai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos ir lygių galimybių skyriaus vedėjas Albertas Šlekys programą pristatė Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos specialistams.
Pareigūnas akcentavo, kad 2000 metais Europos Tarybos priimtas Lisabonos strateginis tikslas – paversti Europos Sąjungą (ES) konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis paremta ekonomika pasaulyje – pasirodė esąs pernelyg ambicingas. Šiuo metu ES Jungtinių Amerikos Valstijų nelenkia jokiais ekonominiais rodikliais: tam įtakos turėjo Europos plėtra, gyventojų senėjimas, lėtas užimtumo augimo tempas ir kt.
Per spalio pabaigoje vykusį ES bloko viršūnių susitikimą Europos Komisijos pirmininkas Chose Manuelis Baroso pareiškė, jog ES narių vyriausybės turėtų labiau stengtis padidinti bendrijos konkurencingumą ir įgyvendinti prieš penkerius metus duotą pažadą.
Pasak A. Šlekio, Lietuva turi stengtis, kad šalis taptų patrauklesne vieta darbui ir investicijoms, kuo daugiau žmonių pritraukti į darbo rinką, daugiau ir efektyviau investuoti į žmogiškuosius išteklius bei mokymąsi visą gyvenimą. Vadovaujantis šiomis EK rekomendacijomis ir parengta nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa.
Parengė įstatymo projektą
Viena iš nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos gairių numato didinti darbo patrauklumą, dirbantiesiems, įskaitant socialiai nuskriaustus ir neveiklius žmones, padaryti darbą finansiškai patrauklų.
Remdamasi šia ir kitomis integruotos ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo gairėmis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) neseniai baigė rengti kitą dokumentą – Ieškančiųjų darbo asmenų užimtumo rėmimo įstatymo projektą.
A. Šlekys informavo, jog nemažai naujovių užimtumo politikoje įnešiantis įstatymas turėtų įsigalioti 2006 metų balandžio arba liepos 1 dieną. Projektas šiuo metu dar derinamas su kitomis žinybomis, tačiau pareigūnas teigė nemanąs, kad būtų kažkokių esminių pakeitimų.
Naujuoju įstatymu į šalies įmones bei įstaigas darbo rinkoje neaktyvius žmones bus stengiamasi privilioti didesniais atlyginimais. Šiuo metu darbo jėgos resursai politikams kelia nerimą: manoma, kad Lietuvoje yra virš 30 procentų darbingo amžiaus žmonių, kurie nedirba ir darbo neieško (nėra užsiregistravę darbo biržoje).
Didesnės subsidijos
Pasak A. Šlekio, viena didžiausių naujovių numatoma remiamajame įdarbinime. Šiuo metu darbdaviams, darbo biržos siuntimu įdarbinusiems papildomai remiamus darbo rinkoje bedarbius (invalidus, ilgalaikius bedarbius, asmenis grįžusius iš įkalinimo vietų ir kitus), jų darbo laikotarpiu iš Užimtumo fondo pradžioje kas mėnesį mokama vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio subsidija, vėliau – 0,5 MMA. Naujajame įstatyme kas mėnesį numatyta mokėti dvigubai didesnę – 2 MMA dydžio subsidiją.
Įdarbinusiems neįgaliuosius, subsidijas planuojama mokėti ne iki 1,5 metų, kaip dabar, bet neterminuotą laikotarpį.
Dvi minimalias algas kiekvieną mėnesį (iki pusės metų) žadama mokėti ir aukštesniųjų bei aukštųjų mokyklų absolventams, pradedantiems darbinę veiklą pagal specialybę ir dalyvaujantiems darbo patirties įgijimo programoje.
„Su tokiu krepšeliu darbdavius, manau, sugebėsime labiau sudominti, juolab, kad jie patys nuolat skundžiasi darbo jėgos trūkumu. Be to, man dažnai tenka bendrauti su darbdaviais, kurie sako, jog šiandien net mokiniams moka po du, du su puse tūkstančio litų atlyginimo”, – sakė A. Šlekys.
Be to, pareigūno manymu, įsigaliojus įstatymui esą bus galima be vargo atskirti žmones, kuriems iš tiesų reikia valstybės paramos, o kurie „į biržą ateina tik dėl pašalpų ir veltėdžiauja”.
„Jei žmogui bus mokamos dvi minimalios algos, o jis vis tiek neis dirbti, mes bent jau galėsime būti ramūs, kad viską padarėme”, – sakė A. Šlekys.
Galės mokytis ilgiau
Projekte šalia šiuo metu darbo biržos taikomų aktyvių darbo rinkos politikos priemonių (remiamojo įdarbinimo, profesinio mokymo bei paramos darbo vietoms steigti), atsiras ir visiškai nauja – darbo rotacija.
„Išėjusį motinystės ar kitokių atostogų darbuotoją darbdavio prašymu galės pakeisti darbo biržos nukreiptas bedarbis. Iš Užimtumo fondo jam bus mokamas vienas minimalus atlyginimas”, – aiškino SADM pareigūnas.
Gera žinia žadantiems patobulinti kvalifikaciją ar įgyti naują specialybę – pasak A. Šlekio, naujasis įstatymas neapibrėš ieškančiųjų darbo asmenų profesinio mokymo trukmės (šiuo metu mokymosi programas darbo birža finansuoja ne ilgiau nei 10 mėnesių), be to, didės bedarbių mokymosi stipendijos (nuo 187,50 iki 250-260 litų).
Laima Švedaitė