„Lietuva su litu neišgyventų”

Lietuvos visuomenei vis aktyviau pradedamos aiškinti euro įvedimo arba šio žingsnio atidėjimo pasekmės.

Šįkart šios misijos Klaipėdoje susitikime su miesto jaunuomene ėmėsi parlamentarai Raimundas Palaitis, Jonas Čekuolis ir Vytautas Grubliauskas.

Pasak R. Palaičio, stodama į Europos Sąjungą (ES) Lietuva pasisakė už euro įvedimą ir jokių laisvių, išskyrus datą, kada tai bus padaryta, nėra.

Jo teigimu, euras panaikins valiutų keitimo kaštus, kurie bankams kasmet atneša apie 29 mln. litų, bendra valiuta būsianti ypač patogi keliaujantiems. Euro įvedimas taip pat esą turėtų mažinti palūkanų normas, lemti spartesnę šalies integraciją į ES ekonominę erdvę. Bendra valiuta esą būtų ir postūmis naujoms užsienio investicijoms.

Anot R. Palaičio, su litu Lietuva anksčiau ar vėliau neišgyventų, nes santykinai uždarą ekonomiką ir savo valiutą gali turėti tik tos valstybės, kuriose yra per 10 mln. gyventojų.

„Yra ir argumentų prieš eurą. Tai – galimas nepalankus kurso fiksavimas, tačiau tokia galimybė labai maža. Taip pat – Vyriausybės išlaidavimo apribojimas, rizika dėl euro zonos valstybių gigantų politinių sprendimų euro kursui”, – sakė R. Palaitis.

Visuomenei bijant, kad kils kainos, parlamentarai tikina, kad kils ir atlyginimai.

„Didžiausi euro entuziastai Lietuvoje – jaunimas ir aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės, o skeptikai – pensininkai ir žemesnio išsilavinimo gyventojai”, – pastebi J. Čekuolis.

Paprašius išsakyti savo nuomonę dauguma padiskutuoti susirinkusių studentų ir moksleivių pritarė euro įvedimui, tačiau pasisakė už tai, kad nebūtų paskubėta.

Kol kas Lietuva iš visų penkių Mastrichto kriterijų, reikalingų įsivesti eurui, nevykdo tik vieno – rugsėjį infliacija siekė 2,6 proc., o pagal reikalavimus gali tik 2,5 proc. Ar Lietuvai bus leista įsivesti eurą, paaiškės likus pusmečiui iki nustatytos datos – 2007-ųjų sausio 1 dienos. To nepadarius data būtų nukelta dar dvejiems metams.

Giedrė Norvilaitė