Sanatorijos ligoniams vis dažniau tampa nebepasiekiamos.
Nors teoriškai jose gydytis gali kiekvienas ligos varginamas žmogus, tačiau praktiškai į jas pakliūva tik itin sunkūs ligoniai. Ir tai ne visada. Medikai dėl to kaltina ligonių kasas bei jų paskirtas kvotas, neleidžiančias į sanatorijas išsiųsti visų pacientų, kuriems priklausytų sanatorinis gydymas. Ligonių kasos neneigia, kad griežtai laikosi kvotų, tačiau medikų kaltinimų nepriima – esą kas mėnesį į sanatorijas gydytojai išsiunčia daugiau žmonių, nei tam yra skirta pinigų.
Sanatorija – ne kurortas
Nemokamai į sanatoriją kartą per metus išvykti galimybę turi beveik visi sergantieji lėtinėmis ligomis. Tačiau žmonės vis dažniau skundžiasi, kad dar niekada nebuvo taip sunku gauti siuntimą į sanatoriją kaip šiemet.
Gydytojai jiems teigia, kad dabar į sanatorijas išvykti jie galėtų tik tuo atveju, jei nusisuktų sprandą, susirgtų vėžiu, jei ištiktų insultas ar būtų atlikta kokia nors rimta operacija.
Tokie ligoniai į sanatorijas siunčiami pirmiausiai. Kiti – tik tokiu atveju, jei dar lieka pinigų.
Ligonių kasos jau keletą metų grūmoja pirštu ir aiškina, kad sanatorija – ne kurortas. Tačiau ankstesniais sovietiniais laikais į sanatorijas kasmet važiuodavę žmonės bando ieškoti teisybės. Jiems kyla klausimas: kodėl sąžiningai mokantys mokesčius piliečiai neturi teisės pasinaudoti tuo, kas jiems priklauso. Žmonės nesupranta, kodėl jų pinigais ir teisėmis šiandien naudojasi kiti, tegul ir sunkesni ligoniai.
Kaltinimų nepriima
Medikai pacientų nepasitenkinimą dažnai slopina kalbomis, jog į sanatoriją jų pasiųsti negali todėl, kad pasibaigė ligonių kasų skirtos kvotos. Neretai kelialapio išsireikalauti medikai pacientus pasiunčia tiesiai į ligonių kasą.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) direktorius Alfridas Bumblys sakė nepriimąs gydymo įstaigų kaltinimų, kad pacientų į sanatorijas siųsti negali dėl kvotų.
„Mes jokių kvotų nenustatome, o duodame konkrečią pinigų sumą, kurią įstaigos pačios per metus gali paskirstyti taip, kad kiltų kuo mažiau nesklandumų. Ligoninės turi savo statistiką ir gali prognozuoti, kokį mėnesį padidėja sanatorinio gydymo poreikis, kada padaugėja traumų, operacijų” – sakė direktorius.
Išdalijo 13 milijonų
A.Bumblys stebisi, kodėl tokia aktuali pastaruoju metu tapo sanatorijos problema. Šiemet Klaipėdos ir Tauragės apskričių gydymo įstaigoms Klaipėdos TLK išdalijo per 13 milijonų litų. Būtent už tokią sumą įstaigos gali išsiųsti į sanatorijas savo pacientų.
Pinigai, kurių yra dviem milijonais daugiau nei pernai, buvo išdalinti visoms ligoninėms ir pirminės sveikatos priežiūros centrams (PSPC), kurie yra pasirašę sutartis su ligonių kasa. Per 80 proc. pinigų tenka ligoninėms, o likusioji dalis – pirminės sveikatos priežiūros centrams.
Pasak A.Bumblio, pinigus gydymo įstaigos turėjo pasidalinti į 12 dalių, tiek, kiek metuose yra mėnesių, o siunčiant žmones į sanatorijas reikėję stengtis neviršyti mėnesinio pinigų limito.
Direktoriaus teigimu, ligonių kasos į siuntimų tvarką nesikiša tol, kol įstaigos per vieną mėnesį neišdalina dviem ar trims mėnesiams skirtų pinigų. Tada įstaigos siuntimų į sanatorijas išdavimas yra pristabdomas ir griežtai kontroliuojamas.
A.Bumblys sakė, kad, nekontroliuojant siuntimų gausos, medikai metų limitą išdalintų per pusmetį.
Viršija galimybes
Nors žmonės ir skundžiasi negaunantys siuntimų į sanatorijas, Klaipėdos TLK direktorius neslepia, kad beveik kas mėnesį gydymo įstaigos viršija numatytas kvotas.
Vien per gegužę Klaipėdos ligoninė, į sanatorijas išsiuntusi 136 ligonius, kvotą viršijo 35 proc., Apskrities ligoninė, išsiuntusi 61 ligonį, kvotą viršijo 24 proc., Jūrininkų ligoninė, išsiuntusi 104 žmones, kvotą viršijo 1 proc., Vaikų ligoninė išsiuntė 93 ligonius, o kvotą viršijo 36 proc.
Per tą patį laikotarpį į sanatorijas Jūrininkų PSPC išsiuntė 13, Klaipėdos PSPC – 31, Senamiesčio PSPC – 3, UAB „Mano šeimos gydytojas” – 11, UAB „Viloja” – 3, „Nefridos” klinika – 4, Brožynų sveikatos centras – 5, A.Navicko konsultacinė poliklinika – 2, „Šviesmeda” – 4, „Kraujažolė” – 3 pacientus.
Šeimos gydytojai iš tiesų turi labai nedaug galimybių išsiųsti žmogų į sanatoriją. Tačiau nepaisant to, iš ligoninių išrašyti pacientai, kuriems būtinas sanatorinis gydymas, siuntimo į sanatoriją siunčiami prašyti šeimos gydytojo. Ligonių kasų ekspertai teigia, kad to neturėtų būti.
Paciento galimybę rinktis pažeidžia ir tie medikai, kurie siuntime nurodo konkrečią sanatoriją. Žmogus pagal savo ligą gali pats pasirinkti, kurioje mūsų šalies sanatorijoje jis norėtų gydytis.
Vaikams kvotų nėra
Klaipėdos TLK Kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Jovita Jočienė sakė, kad ir anksčiau visi žmonės nepakliūdavo į sanatoriją. Nebent tai buvo sovietmetis arba tie laikai, kai pusę sanatorijos išlaidų susimokėdavo patys pacientai, pusę – ligonių kasa. Tačiau dabar to nebėra.
J.Jočienė pastebėjo, kad pastaraisiais metais daugėja sąnarių protezavimo, stuburo operacijų, insultą patyrusių žmonių. Kadangi tokių ligonių pastaruoju metu itin daugėja, žmonės, sergantys osteochondroze, radikulitu, artritu, vis dažniau lieka be sanatorijos. Geriausiu atveju jiems pasiūloma sanatorija namuose, kitaip sakant – ambulatorinė reabilitacija. Žmogus ateina į kurį nors miesto reabilitacijos centrą, o po procedūrų grįžta namo.
Ligonių kasa netgi yra nurodžiusi, kad siunčiant į sanatorijas pirmenybė teikiama pacientams po insulto, meningito, encefalito, kitų ligų, kai pažeidžiami nugaros smegenys, taip pat išgyvenusiems infarktą, onkologiniams ligoniams po chemoterapijos ar spindulinio gydymo, taip pat po endoprotezavimo, širdies ir kraujagyslių, onkologinių, stuburo ir galvos operacijų, patyrusiems sudėtingas traumas. Vaikai į sanatorijas gali vykti be jokių apribojimų.
J.Jočienė sakė, kad iš šeimos gydytojo kelialapio į sanatoriją gali tikėtis nebent tie, kurie nuolat lankosi poliklinikoje, vartoja vaistus. Tačiau jokiu būdu ne tie, kurie pas gydytoją ateina tik kartą per metus, prisiminę, kad norėtų nuvažiuoti į sanatoriją.
Į eilę nerašo
Poliklinikoms rekomenduojama sudaryti lėtinių ligonių eilę sanatoriniam gydymui. Pasak J.Jočienės, kiekvienas gydytojas žino savo pacientus, todėl be problemų galėtų reguliuoti jų eilę.
Pusę uostamiesčio gyventojų aptarnaujančios Klaipėdos PSPC vyriausioji gydytoja Loreta Jankauskienė sakė, kad jų įstaigoje buvo bandyta registruoti žmones į eilę. Tačiau kol pagal ją ateidavo laikas važiuoti į sanatoriją, lėtinės ligos paūmėjimas būdavo seniai praėjęs, ir nebelikdavo priežasties, dėl kurios žmogus turėtų vykti. Todėl šios tvarkos buvo atsisakyta.
Įstaigos vadovė pasakojo, kad pinigų stygius ir didelis pacientų noras pakliūti į sanatorijas apsunkino medikų darbą. Dabar apie paciento būtinybę gydytis sanatorijoje sprendžia medikų komisija. Į sanatorijas dažniausiai išsiunčiami tie pacientai, kuriems sunku kasdien procedūrų atvykti į įstaigos reabilitacijos skyrių.
Nesunkiai judantiems žmonėms vietoj sanatorijos siūloma ambulatorinė reabilitacija. 4-5 pacientų ambulatorinė reabilitacija kainuoja tiek pat, kiek vieno žmogaus gydymas sanatorijoje. Taip sutaupoma didelė suma pinigų, kuri būtų išleista už paciento maitinimą ir viešbučio paslaugas sanatorijoje.
Ambulatorinę reabilitaciją, pasak L.Jankauskienės, mieliau renkasi jaunesnio amžiaus darbingi žmonės, kurie nori kuo greičiau atsistoti ant kojų ir sugrįžti į darbą. Pensinio amžiaus žmonės, jaučiantys nostalgiją seniems laikams, sanatorijų geidžia labiausiai.
Jolanta Juškevičienė