Ne per seniausiai įsikūrusi leidykla „Kitos knygos” visų pirma siekia pateisinti savo vardą, leisdama seriją „Intro”, kurioje įsipareigojo „pirmą kartą lietuviškai supažindinti nebijantį iššūkių skaitytoją su literatūros maištininkų ir chuliganų tekstais – psichodelika, kontrkultūra, andegraundu”. Pirmuoju šios serijos numeriu pažymėtą knygą – Čarlzo Bukovskio romaną „Paštas” – dar galima rasti knygynuose; rengiama spaudai ties pogrindžio ir bestselerio riba „įstrigusi” Eduardo Limonovo „Tai aš – Edička”, kurios nedrįsta paviešinti netgi autoriaus tėvynainiai rusai; o visai neseniai pasirodė Ričardo Brotigeno (Richard Brautigan) romanas „Arbūzų cukruje”.
Ričardas Brotigenas (1935-1984) – septintojo dešimtmečio kontrkultūros legenda, unikalaus kūrybos stiliaus ir likimo menininkas, tiltas tarp bytnikų ir hipių kartų, keistuolis, alkoholikas, savižudis, devynių poezijos rinkinių ir vienuolikos romanų autorius, kritikų vadinamas paskutiniuoju Amerikos klasiku.
Jo romanas „Arbūzų cukruje” – literatūrinis galvosūkis, fragmentiška ir simboliška poetinė vizija, kurią „įkirs” ne kiekvienas. Pralenkęs laiką, Brotigenas sukuria pranašišką postindustrinio amžiaus utopiją, kur nebėra socialinės hierarchijos, kur rafinuotos diskusijos apie gyvenimo prasmę ir net smalsumas nebetenka prasmės.
Pasak knygos vertėjo S.Repečkos, „Arbūzų cukruje” – revoliucingojo 7-ojo dešimtmečio (Prahos pavasaris, Paryžiaus studentų revoliucija, hipiai, antikarinis judėjimas) kūrinys. Tai epocha, kai to meto herojai sukilo prieš diktatūras, karus, priespaudą, miesčionišką veidmainystę ir užsimojo pakeisti pačius visuomenės pagrindus.
Jonas Vabuolas
mergina