Pajūrio regioniniame parke pasėta naujo skandalo sėkla – dėl bandymų įteisinti galimybę itin vertingame žemės sklype vykdyti komercinę veiklą kaktomis susimušė gamtosaugininkai ir Klaipėdos rajono bendrojo plano rengėjai.
Parko direkcija, tvirtindama, kad valdininkai esą jau keletą mėnesių piktybiškai nereaguoja į pateiktas pretenzijas, ėmė gąsdinti Specialiųjų tyrimų tarnybos baubu, o valstybės tarnautojai atsikerta jokių oficialių pretenzijų negavę.
Vakar oficialiame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo komiteto posėdyje tiek rajono, tiek uostamiesčio valdininkai apie ginčą apskritai nutylėjo ir tvirtino, neva jokių problemų nesą.
Užkliuvo sklypas
Šiuo metu yra baigiamas rengti itin svarbus strateginis dokumentas – Klaipėdos rajono bendrasis planas, kuriame bus numatyta teritorijos infrastruktūra.
Kadangi į rajono teritoriją patenka visas Pajūrio regioninis parkas (PRP), kurio svarbiausias dokumentas – planavimo schema – jau patvirtintas, gamtosaugininkai ir valdininkai iš anksto buvo sutarę nekonfliktuoti.
Nutarta, kad bendrojo plano sprendiniai neginčys Regioninio parko planavimo schemos sprendinių, tačiau per pirmąjį viešą bendrojo plano svarstymą šių metų gegužę įvykiai netikėtai pakrypo visai kita linkme.
Saugomos teritorijos vadovybė nustebo sužinojusi, kad bendrajame plane atsirado sąlyga vienoje teritorijoje Šaipių kraštovaizdžio draustinyje pakeisti žemės paskirtį.
Esą plano rengėjai nusitaikė į kelių hektarų plotą itin vertingoje vietoje – žemę šalia senojo Palangos plento, keli šimtai metrų nuo Baltijos jūros.
Pasak Regioninio parko direkcijos darbuotojų, norima pakeisti žemės paskirtį iš žemės ūkio į komercinės paskirties, o tai atvertų visus kelius statyboms ir teritorijos infrastruktūros plėtojimui.
Tokie komerciniai ketinimai saugomoje PRP teritorijoje – kol kas vieninteliai ir tik minėtoje teritorijoje.
Deklaruojama ramybė
Sužinojusi apie tokias užmačias, PRP vadovybė parašė pretenziją, kurioje siūloma koreguoti preliminarius Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendinius taip, kad žemės paskirtis nebūtų keičiama.
Taip pat pažymima, kad nereglamentuotas užstatymas šioje teritorijoje gerokai padidintų parko vizualinę taršą, reljefo raiškumą. Pretenzija gegužės mėnesį išsiųsta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui.
Nors toks raštas egzistuoja, vakar žurnalistams minėto Savivaldybės skyriaus vedėja Vida Vytienė tvirtino, kad jokių raštiškai pateiktų pretenzijų ji negavusi.
PRP direktorius Darius Nicius „Vakarų ekspresui” sakė, kad bendrojo plano rengėjai esą piktybiškai nepaisė gamtosaugininkų įspėjimų.
„Yra tiesiog nepaisoma Regioninio parko planavimo schemos sprendinių. Atsirado rengėjai, kurie bando keisti Vyriausybės, Seimo nutarimus, įstatymus, tačiau jie tokios galios neturi”, – piktinosi D. Nicius.
Įtaria interesus
PRP darbuotojams užkliuvo ir tai, kad vienas iš Klaipėdos rajono bendrojo plano rengėjų yra uostamiesčio Savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika.
„Ar etiška, kad rajono planą rengia vyriausiasis Klaipėdos miesto architektas, kurio šefo Kastyčio Macijausko žmona turi žemės Karklėje? Kyla klausimai, ar nėra daromas spaudimas, ar neatsiranda niša galimai korupcijai?” – svarstė D. Nicius.
Jis teigė lauksiantis dar vieno derinimo ir, jei bendrojo plano rengėjai vėl nesiliaus ignoravę PRP pretenzijas, esą bus kreipiamasi į atitinkamas tarnybas.
Esą PRP sieks, kad būtų įvertinta A. Mureikos, kaip architekto, kompetencija.
Susiklosčiusi ginčytina situacija gerokai nustebino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorę Rūtą Baškytę, kuri „Vakarų ekspresui” sakė kalbėjusi su Klaipėdos rajono valdžia ir ši patikinusi, kad visi sprendiniai atitiks PRP iškeltus reikalavimus.
„Pagal įstatymą visi dokumentai bei sprendiniai privalo būti suderinti su Pajūrio regioniniu parku. Čia nėra jokios – bendrojo plano ar planavimo schemos – įstatyminės viršenybės”, – sakė ji.
Suerzino paskalos
Mūsų dienraščio paklaustas, ką žino apie šia konfliktinę situaciją, Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas sakė girdėjęs tik gandus.
„Manau, kad bus atsižvelgta į visas aplinkybes, kurios numatytos įstatymuose, tačiau D. Niciui aš patarčiau neskleisti paskalų, tegul tas vaikinas dirba savo darbą. Kai patvirtinsime planą, tada galės ir skleisti savo paskalas”, – sakė meras.
Vėliau žurnalistams jis netiesiogiai pripažino, kad toje teritorijoje, dėl kurios kilo konfliktas, esą gali būti įvairių interesų, o D. Niciui pasiūlė įvertinti savo paties kompetenciją.
Remiantis kai kurių institucijų darbuotojų skleidžiama nepatvirtinta informacija, žemės paskirties pakeitimu esą gali būti suinteresuotas vienas aukštas pareigas Klaipėdos miesto savivaldybėje užimantis valdininkas.
Nieko apie nesutarimus su PRP „Vakarų ekspresui” teigė negirdėjęs ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Cirtautas.
Kompetencija neabejoja
A. Mureika, kuris bendrąjį planą rengia kaip privačiai samdytas architektas, sakė pirmą kartą girdintis apie kokias nors PRP pretenzijas.
Valdininkas teigė, kad plano rengimą organizuoja rajono Savivaldybė, sprendimus priima jos Taryba ir patvirtino, kad tikrai buvo pasiūlyta pakeisti žemės paskirtį sklype šalia senojo Palangos plento.
A. Mureika tvirtino negavęs jokių raštiškų pretenzijų ir tik kartą matęs D. Nicių bei nežinantis, kur yra PRP direkcija.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento vadovas K. Macijauskas į kalbas dėl A. Mureikos kompetencijos reagavo audringai.
„Tokios aukštos kvalifikacijos architekto Lietuvoje dar reikėtų paieškoti, aš jo kompetencija net neabejoju. Manau, kad Specialiųjų tyrimų tarnybai reikėtų pasidomėti paties D. Niciaus veikla. Jis leidžia visokius burbulus, dėl jo kyla didžiausios problemos. Reikėtų pasidomėti, kuo iš tiesų jis ten užsiima”, – sakė valdininkas.
Jis taip pat siūlė įvertinti PRP vadovo kompetenciją bei pasidomėti, ką gero Regioninio parko naudai šis nuveikęs.
Denisas Nikitenka