Apskritis gyvena iš pašalpų
Į susitikimą atvykusiems nevyriausybinių organizacijų, asocijuotų verslo struktūrų atstovams, Alytaus miesto savivaldybės vadovams europarlamentarė kalbėjo, kad svarbiausias jos vizito Dzūkijos sostinėje tikslas – aptarti darbo Europos Sąjungoje (ES) aktualijas, paraginti aktyviau rengti paraiškas ir projektus gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.
Susitikimo dalyviams pristatyta Žmogaus socialinės raidos centro atlikta studija. Centro darbuotoja Jolanta Rimkutė apžvelgė apskričių ekonominės ir socialinės raidos padėtį, įvertino raidos netolygumus ir problemas.
Kad šalies regionai šiandien vystosi labai netolygiai – susitikimo dalyviams nebuvo didelė naujiena. Antai 2004 metais vienam Vilniaus apskrities gyventojui teko 23,4 tūkst. litų bendrojo vidaus produkto (BVP), Alytaus – 9,7 tūkst., o Tauragės – 8,7 tūkst. litų. Šalies vidurkis 9,6 tūkst. litų. Mūsų apskrityje nuo 1997 iki 2004 metų tiesioginių užsienio investicijų sumažėjo daugiau kaip dvigubai.
Pagal samdomojo darbo apmokėjimo ir socialinių bei kitų pašalpų išmokėjimo santykį pašalpų dydis viršijo uždarbį, ir mūsų apskritis atsidūrė tarp pirmaujančiųjų. Tai išgirdusi M.Starkevičiūtė replikavo, kad „apskritis gyvena iš pašalpų”. J.Rimkutė pareiškė, kad, Finansų ir kitų ministerijų duomenimis, esančiais interneto svetainėse, apskrities institucijos parengė labai mažai finansinę paramą gavusių projektų. Pasak M.Starkevičiūtės, pagal Bendrojo programavimo dokumento (BPD) patvirtintus prioritetus 2004-2006 metams, spalio 31 dieną panaudota vos 4 proc. Lietuvai skirtų ES struktūrinių fondų lėšų.
Miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento direktorė Ona Balevičiūtė suabejojo kai kuriais Žmogaus socialinės raidos centro pateiktais apskrities raidos duomenimis ir sakė, kad įvairios apskrities ir miesto įstaigos bei institucijos, nevyriausybinės organizacijos šiuo metu yra parengusios nemažai paraiškų.
Alytaus miesto savivaldybės meras Vytautas Kirkliauskas piktinosi, kad dešimtys miesto savivaldybės parengtų paraiškų gauti daugiau kaip 0,5 milijardo litų paramą vos ne metus guli ministerijų stalčiuose ir laukia vertinimo išvadų. Europarlamentarė atsakė, jog Lietuva vienintelė iš visų ES narių sukūrė painią biurokratinę paraiškų vertinimo sistemą. Ši jau senokai tapo ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo stabdžiu, ir ją būtina kuo skubiau keisti. Be to, anot M.Starkevičiūtės, labai mažai yra kompetentingų paraiškų vertinimo specialistų.
Lėšų panaudota keli procentai
M.Starkevičiūtė paneigė gandus, esą Lietuvos atstovų Europos Parlamente (EP) niekas negirdi ir neklauso. Politikės nuomone, tokias kalbas skleidžia tie šalies atstovai EP, kurie patys nepasirengę ir nesugeba tinkamai atstovauti juos išrinkusiems šalies žmonėms, komitetų ir plenariniuose posėdžiuose neprataria nė žodžio. Todėl, anot europarlamentarės, tarp kolegų jie neturi autoriteto.
M.Starkevičiūtės teigimu, jai nelengva įtikinėti EP politikus vokiečius, prancūzus, italus ir kitus 2007-2013 metais Lietuvai skirti daugiau ES lėšų, nes dabar panaudota vos keli procentai. Europarlamentarė peikė ir aukštus šalies valstybės tarnautojus, kurie į EP komitetų posėdžius atvyksta nepasirengę.
Viešnios nuomone, Lietuva dėl savo aukštų valdininkų kaltės gali prarasti šimtus milijonų ES paramos. Jau dešimt metų kalbama apie elektros tiltą į Vakarus (per Lenkiją – G.V.), tačiau konkretūs skaičiavimai pradėti rengti tik dabar. Atrodo, kad Lietuvą aplenks ir europinio geležinkelio „Rail Baltica” atšaka. Ją ketinama tiesti Kaliningrado srityje.
Gediminas Vaitekūnas