Po renginio Briuselyje abiturientė atsisakė dalies savo planų
Briuselyje vykęs jaunųjų Europos Sąjungos žurnalistų seminaras ,,Jaunimo žiniasklaidos įtaka ES jaunimui” Lietuvos atstovei – šio rašinio autorei pažėrė netikėtumų. Per keturias dienas intensyvių susitikimų su ES pareigūnais susidariau įspūdį, kad politika – labai sausas dalykas, todėl praradau norą šios srities studijoms. Tačiau per tą laiką įgytų žinių ir patirties į nieką nekeisčiau.
Dėl reklamos
Dalyvauti šiame renginyje nesitikėjau. Tačiau Lietuvai joje atstovavau neatsitiktinai. Kvietimą gavau tapusi Europos vartotojų internetinio žurnalo www.yomag.net skelbto konkurso prizininke. Patekau tarp 5 geriausiai įvertintų autorių, rašiusių apie reklamas ir reklamų kompanijų paramą mokykloms. Vertinimo komisija rinkosi iš 30 rašinių, pateiktų įvairių ES šalių atstovų.
Esu abiturientė, teko gerai apsvarstyti gautą pasiūlymą, nes net ir naudingam laisvalaikiui nukniaukti savaitę paskutiniaisiais mokslo metais – prabanga. Vis dėlto važiuoti ryžausi – viliojo nemokama galimybė pamatyti Briuselį, susitikti su 23 žurnalistais iš skirtingų ES šalių. Ir savo sprendimo nesigailėjau.
Nesistengė išsisukti
Lėktuve pasitiko elegantiški, vilkintys kostiumais, rimti ir susimąstę žmonės. Nė vienam nebuvo įdomu žiūrėti pro lėktuvo langą, šiam skriejant virš vakarėjančio Vilniaus, lyg tai būtų jų kasdienis maršrutas Vilnius – Kaunas autostradoje.
Briuselis, vadinamoji Europos Sąjungos sostinė, man pasirodė labai nutolusi nuo tikrųjų europiečių. Šiame mieste susiformavęs biurokratinis Europos elitas, kuris nelabai ką turi bendro su įvairiataute Europa. ES valdyba susirūpino, kad kai kurios šalys nepatvirtino ES Konstitucijos.
,,Todėl svarbūs esate jūs, žurnalistai, – sakė Martinas Vestleikas, ES Komunikacijų skyriaus viršininkas. – Turite pasirūpinti, kad europiečiai, ypač jaunimas, būtų informuoti apie ES ir jos veiklą”. Jis bene vienintelis iš mums skaičiusiųjų paskaitas ES Komisijos ir Parlamento narių, regis, buvo nuoširdus ir nesistengė išsisukti nuo konkrečių klausimų.
Sekinančios kalbos
„Europos krizė”, „ES nutolusi nuo savo žmonių”, ,,ES turi keisti bendravimą su europiečiais” – pagrindinės seminaro temos, analizuotos po 11 valandų visas keturias dienas, kurias svečiavausi Briuselyje.
Dažniausiai paskaitos vykdavo modernioje ES Ekonomikos ir visuomenės komisijos salėje. Konferencijos organizatoriai sakė, jog salė suremontuota visai neseniai, o jos įrengimai – patys naujausi.
Buvo smagu pirmiesiems išbandyti mikrofonus su kameromis ir vaizdo monitorius.
Kiekvieną dieną konferencija baigdavosi apie 19 valandą. Vakare jau buvo sunku suprasti politikų mintis ir jų idėjas. Po tokios dienos jaučiausi labiau išsekusi nei mokydamasi Kaune.
Iš pat pradžių buvo šiek tiek keista bendrauti su žmonėmis, kurie atvyko iš visai skirtingų Europos šalių. Visi buvo už mane bent porą metų vyresni. Tačiau žurnalistai – draugiški žmonės, greitai suranda bendrų temų ir interesų.
Paskutinę viešnagės dieną mums buvo surengtos ekskursijos į ES Komisiją ir Parlamentą. Mane, kaip ir visus kitus, pakerėjo šių stiklo konstrukcijų dydis ir modernumas.
Turėjome galimybę susitikti su ES Komisijos atstove spaudai Katerina von Šnurbeine, tačiau jaučiausi kalta sėdėdama salėje ir klausinėdama – ji atrodė labai pavargusi.
Siekia jaunimo dėmesio
Visi šnekėjusieji – Deividas Monkholmas, Spaudos ir informacijos sektoriaus atstovas ES Komisijoje, Žeumas Endrius, Švietimo ir kultūros sektoriaus atstovas, Margareta Melaunė, Viešojo administravimo instituto atstovė, buvo teisūs, kalbėdami apie problemas, kurias reikia spręsti.
Jaunimo nedarbo padidėjimas ES per pastarąjį dešimtmetį privertė jaunus žmones nebepasitikėti ir tuo pačiu mažiau domėtis ES. Pasak ES atstovybės, tai uždaras ratas – kuo mažiau jaunimas įsitrauks į politinę veiklą, tuo rečiau jis bus išgirstas ir sulauks realios pagalbos.
Atrodo, aišku, kad ateitis priklauso mums, jauniems žmonės, kodėl turėtume dalyvauti ES veikloje, žinoti, kaip priimami sprendimai. Tačiau iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad moksleivis, neturintis tiesioginių asmeninių interesų, pavyzdžiui, išvažiuoti mokytis į kitą šalį, ES sunkiai susidomės. Kam jam sausa informacija?
Be konkrečių atsakymų
Ko nors paklaususi, konkretaus atsakymo dažniausiai nesulaukdavau. Suprask: daroma viskas, kas įmanoma. ES atstovai pasirodė labai pasimetę ir susipainioję tarp ES jaunimo atstovybių. Viena jų, žinoma visose ES šalyse, yra ES jaunimo parlamentas (EJP), į kurį rinkimai vyksta ir Lietuvoje.
Apie kitą organizaciją – Europos jaunimo forumą (EJF) ne tik aš, bet, kaip vėliau paaiškėjo, ir kiti seminaro dalyviai nebuvo girdėję. EJF atstovas Evudas Rauesas, paklaustas apie atstovaujamos organizacijos veiklą, atsakė tik tiek, kad jie rengia susitikimus ir diskutuoja. Pasirodo, ES jaunimo atstovai taip pat nelabai gali pasigirti efektyvia veikla.
Savanoriškas darbas
Ypač didelį vaidmenį jaunimo integracijai ES atlieka švietimo, mainų, kultūrinės bei savanoriško darbo programos. Norintys dalyvauti šiose programose visą reikalingą informaciją gali rasti internete, adresu http://europa.eu.int ar jaunimo mainų organizacijose.
ES Savanoriško darbo departamentas kviečia 18-25 metų jaunuolius dirbti neapmokamą darbą nuo penkių dienų iki vienerių metų. Programoje gali dalyvauti ir jaunimo grupių bei individualūs jaunimo projektai.
ES ypač stengiasi vystyti aktyvų savanorišką darbą regionuose.
Ši programa skatina kultūrinius mainus, ugdo užuojautos ir supratimo jausmus savo tautiečiams bei kitataučiams.
ES šiai programai skyrė daugiau nei 520 milijonų eurų. Pinigai skirti 31 šalies bendradarbiavimui, taip pat pagalbai besivystančioms ir silpnoms valstybėms.
Mainai mokyklomis
,,Socrates” programos struktūra sukurta įvairioms amžiaus grupėms, todėl yra ypač patogi. Moksleiviams skirta žemiausios pakopos programa – ,,Comenius”. Čia užsienio kalbą tobulinti užsienyje gali patys mažiausieji.
Vyresnieji, vidurinėje mokykloje besimokantys jaunuoliai, gali pasinaudoti ‚,Erasmus” programos siūlomomis lengvatomis išvykti į kitą šalį. ,,Grundvig” programos dalyviais gali tapti ir mokytojai, norintys patobulinti dėstomos užsienio kalbos žinias, ir kiti švietimo įstaigų darbuotojai.
Mainai tarp mokyklų, mokytojų ar organizacijos narių suteikia galimybę susipažinti su kitomis kultūromis, patobulinti užsienio kalbos žinias ir susirasti draugų visoje Europoje.
Nemiegantis Briuselis
Prabangus viešbutis ,,Mozart”, kuriame buvau apgyvendinta, yra pačiame miesto centre, senamiestyje. Deja, ši patogi jo padėtis man į naudą neišėjo, nes pro langus dieną naktį skverbdavosi miesto šurmulys.
Belgų jaunimas – laimingi žmonės. Tokią išvadą padariau, pagyvenusi ten savaitę. Kiekvieną, net ir darbo dieną, miesto centre gyvenimas verda net iki 3 – 4 valandų nakties. Net ir tada tyla neapgaubia miesto.
Vos tik barams užsidarius, kavinės ima tvarkytis, nešti begales šiukšlių maišų ant šaligatvių, o iš ten juos surenka šiukšlių mašinos. Ir taip Briuselio centras nė akimirkos nebūna ramus.
Kiek teko ragauti belgų maisto ir matyti, kaip jie valgo, likau priblokšta. Pusryčiams – bandelės, priešpiečiams – sumuštiniai, pietums – sumuštiniai ir saldumynai, vakarienei – vėl kas nors sunkaus ir nesveiko. Džiaugiausi, kad Lietuvoje turime daugiau šviežių vaisių ir daržovių ir kad jie nėra tokie brangūs.
Aušrinė Daunoravičiūtė