Su mirties ženklu

Kasmet šalies keliuose žūsta daugiau kaip 700 žmonių

Transporto įvykių statistika tvirtina, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje autoavarijose žuvo apie 8000 žmonių – netekome ištiso miesto gyventojų. Be to, per šį laikotarpį net dešimteriopai daugiau piliečių susižalojo, liko invalidais. Ir tai – dažniausiai jauni, darbingi, sau ir valstybei galėję daug nuveikti žmonės.

Užkrečiama liga

Šiais laikais ant automobilių pamatysi visokių ženklų. Jau iš tolo suprasi, kurį vairuoja invalidas arba neturintis važiavimo patirties, už vairo sėdi moteris ir pan. Mėgstantiesiems važiuoti išgėrus tarybiniais laikais vienu metu per prievartą buvo kabinamas specialus ženklas. Skaitytojas Antanas Macijauskas iš Panevėžio, pasiūlęs šią temą, įsitikinęs, kad ant kai kurių automobilių priverstinai reikia kabinti ir tokius ženklus: „Piktas vairuotojas”, „Agresyvus” arba „Autochuliganas”.

Ne vienas vairuodamas kelyje tokių vos ne kasdien sutinka. Atskiros statistikos apie mirtis dėl minėtos grupės vairuotojų kaltės Lietuvoje nėra. Net nežinoma, kiek tokių yra. Tačiau Vakarų Europos šalyse agresyvaus važiavimo mėgėjų priskaičiuojama apie 6 procentai. Mūsiškiai vienu balsu tvirtina, kad Vakaruose vairavimo kultūra yra nepalyginamai geresnė, todėl belieka tik spėlioti, kiek šiuos procentus reikėtų padauginti, norint bent apytikriai sužinoti mūsų autochuliganų skaičių.

Agresyvumo priežasčių specialistai išvardija nemažai. Tai nuolat didėjantis transporto srautas bei dėl to susidarančios gatvėse spūstys, vairuotojų nuovargis po įtemptos darbo dienos ir pan. Tačiau pastebėta, kad agresyvumu užsikrečiama. Tik įsivaizduokime situaciją prie pėsčiųjų perėjos: eina jaunuolis, vilkdamas koją už kojos, dar stabteldamas. Iš visos povyzos matyti, kad jis jaučiasi teisus, nepaisant to, kad dėl jo „teisumo” žaibu tįsta besinervinančių vairuotojų automobilių virtinė. Arba vėl. Prieš pat nosį, nerodydamas posūkio signalo – „nemadinga”, iš dešinės savo turtą užkiša už vairo sėdintis dažniausiai dar „žalias” jaunikaitis. Todėl visai nekeista, kad ir jūs artimiausioje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje jau nebebūsite toks olimpiškai ramus ir džentelmeniškas.

„Teisuoliai” ir agresoriai

Vienas papasakojo tokią istoriją. „Važiavau kelio viduriu, buvo geras oras, todėl greitis buvo nemažas. Pamačiau, kad ir kitas šaunuolis iš priekio tokiu pat stiliumi važiuoja. Žaibiškai kilo pyktis: kodėl aš turiu sukti į šoną? Pasigirdo bukas garsas ir pajutau smūgį į galvą, nors ir toliau likau automobilyje už vairo. Pasirodo, kad mes „pasibučiavome”… veidrodėliais, kurio nuskilusi dalis pro atvirą langą pataikė man į galvą”, – prisipažino „teisuolis”.

Transporto ekspertas Liucijus Suslavičius agresyvius vairuotojus visai rimtai skirsto į tikrus agresorius ir užsispyrėlius „teisuolius”. Pirmuosius atskirti nesunku, nes jie net nesilaiko elementaraus saugumo, viršija greitį, buferiu spraudžiasi į patį mažiausią atsiradusį gatvėje plyšį. Arba „stumia”, jų nuomone, pernelyg lėtai važiuojančiuosius. Dėl to, kad žaibiškai nepasuko į šoną, aplenkę keršija – be jokio reikalo staigiai stabdo, grūmoja.

Kita trukdanti eismo saugumui vairuotojų grupė – „teisuoliai” arba užsispyrėliai. Jie mažiau pastebimi, bet taip pat kitiems sugadina nemažai kraujo. Jie antra ir net trečia juosta ištisus kilometrus važiuoja mažu greičiu. Jiems neleidžia „principai” bent kiek pasitraukti dešinėn, net jeigu priešpriešiais atvažiuojantieji mėgina tuo metu lenkti. Tokiems tarsi užrašyta ant kaktos: „O ką jūs man padarysit?”

Ir tikrai: jie tarsi nepažeidė eismo taisyklių, bet sunervino keliolika kitų vairuotojų, kurie dėl to galbūt pažeidė taisykles, sudarė avarinę situaciją, o gal ir prišaukė nelaimę.

Išeitis – geranoriškumas

Vairuotojai, ypač užmiestyje, kartais mėgina visaip gudrauti. Pavyzdžiui, maloniai leidžiasi aplenkiami greičio mėgėjų ir tuojau pat „prilimpa” jiems prie uodegos. Dviguba nauda – ir greitai, viršydamas normą važiuoji, ir atsakomybės beveik nelieka, nes iš už krūmo ar kampo išlindęs pareigūnas dažniausiai sustabdys pirmąjį – savotišką „sponsorių”, kuris už tave sumokės baudą.

Mandagaus vairavimo daigus pas mus pamažu sodina užsienio vairuotojai. Kas dažniau važinėja per mūsų šalį einančia „Via Baltica” magistrale, kuri iš karto pasidarė pernelyg siaura, pastebi užsienio sunkvežimių vairuotojų geranoriškumą. Ilgą laiką, net nusižengdami taisyklėms, jie važiuoja „apžergę” šoninę ištisinę liniją. Taip greitesniems sudaro sąlygas aplenkti, nes, priešingu atveju, gali dešimtis kilometrų vilktis ir, aišku, nervintis „fūros” uodegoje.

Tarp mūsiškių vairuotojų vis dar gajus savotiškas plikbajoriškumo sindromas, kuriuo užsikrėtęs niekaip negali leistis aplenkiamas menkesnės markės automobilio. Susilyginusios mašinos riaumodamos skrieja į nelaimę, o agresyviai nusitekę vairuotojai vienas į kitą svaido neapykantos žaibus.

Eismo reguliavimo specialistai pataria vadovautis labai paprastu, bet daugeliui, deja, sunkiai įvykdomu būdu: nepasiduoti emocijoms ir kitų eismo dalyvių provokacijoms. Tegul „lakstytojai” lekia, o „teisuoliai” šliaužioja. Gerai progai pasitaikius, aplenkime, arba be emocijų leiskimės aplenkiami.

O kol kas keliuose kruvinas karas tęsiasi. Praėjusią savaitę įvyko beveik du šimtai eismo įvykių, kuriuose 14 žmonių žuvo ir 251 buvo sužeistas.

Julius Lenčiauskas