Praėjusį savaitgalį paplūdimyje ties Būtinge vaikštinėjusiems žmonėms poilsis virto priverstine pajūrio švarinimo akcija.
Klaipėdietis architektas Vytautas Šliogeris „Vakarų ekspresui” pasakojo pririnkęs pilną šiukšlių maišą, kaip jis įtarė, naftos gabalų.
Tačiau Būtingės naftos terminalą valdančio koncerno „Mažeikių nafta” Komunikacijos skyriaus vadovas Giedrius Karsokas tikino, kad Būtingės terminale pastaruoju metu jokių avarijų, kurių metu būtų buvusi užteršta jūra, neužfiksuota.
Be to, G. Karsokas sakė esąs įsitikinęs, kad klaipėdiečių radinys – tai mazuto gabalai, kurie jūroje atsiranda po to, kai praplaukiantys laivai, praplovę triumus, nelegaliai teršalus išleidžia į atvirą jūrą.
O tai, kad mazuto gabalai mėtosi ties Būtingės terminalu, esąs atsitiktinumas, juolab kad terminale mazutas nekraunamas.
Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Raimondas Šatkauskas taip pat patikino, kad pastaruoju metu nebuvo užfiksuota jokių jūros teršimo atvejų ir spėjo, kad praėjusią savaitę buvusi audringa jūra galėjo išmesti į krantą gal net keletą dešimtmečių dugne gulėjusius teršalus.
Vis dėlto po „Vakarų ekspreso” signalo R. Šatkauskas sakė duosiąs nurodymą rastus tešalus ištirti.
Juodi „sūriai”
V. Šliogeris „Vakarų ekspresui” pasakojo, kad naftos gabalų praėjusį šeštadienį paplūdimyje buvo matyti labai daug. Daugelis jų buvę sūrio formos ir dydžio.
„Per tris minutes pririnkome pilną maišą, tačiau naftos gabalų paplūdimyje vis tiek liko dar labai daug”, – sakė V. Šliogeris.
Jis sakė išmetęs radinį tiesiog į šiukšlių konteinerį ir apie jį pranešė „Vakarų ekspresui”.
Nieko nežinojo
„Kol kas neturime jokių duomenų apie tai, kad paplūdimys ties Būtingės naftos terminalu būtų nusėtas naftos ar mazuto gabalais. Niekas apie tai mums nepranešė”, – vakar sakė R. Šatkauskas.
Jis labai ramiai reagavo į šią žinią ir sakė, kad tokių radinių žmonės esą aptinka ne taip ir retai. Jūros aplinkos apsaugos agentūros specialistai dažnai nustato, kad į krantą išmetami kelerių ar keliolikos metų senumo teršalai.
„Vakarų eksprese” ne kartą rašėme, kad neretai laivų savininkai ar kapitonai piktnaudžiauja valydami laivų tankus ir naftos produktais užterštą vandenį išleidžia tiesiog į jūrą.
Tačiau R. Šatkauskas svarstė, kad laivų įguloms nebėra tikslinga specialiai teršti jūrą ir abejojo, kad šiais laikais dar kas nors šitaip elgtųsi. Pasak jo, kadangi visi laivai moka sanitarinį mokestį, išplaukdami iš uosto jie turi teisę atsikratyti susikaupusių teršalų nemokamai. Šis procesas kontroliuojamas ir laivai iš uostų esą išplaukia švarūs.
Be to, pamačiusios jūroje teršalų dėmę, laivų įgulos privalo apie tai pranešti aplinkosaugininkams. Priešingu atveju jie patys gali būti įtarti užteršę jūrą. Anot R. Šatkausko, baudos už tyčinį jūros teršimą gali siekti 10 tūkst. litų.
Vedėjas vakar žadėjo nusiųsti specialistus į pajūrį ties Būtingės terminalu, kad šie paimtų ištirti neaiškios kilmės naftos produktų luitus. Tačiau, anot jo, surinkti visus teršalus ir išvalyti paplūdimį priklauso Palangos miesto savivaldybės tarnyboms.
Paskutinė avariją – vasarį
Tiesa, pasak „Mažeikių naftos” atstovo G. Karsoko, vakar Būtingės naftos terminalo darbuotojai paplūdimyje kaip tik tvirtino kopas ir nieko panašaus esą nebepastebėjo.
Šventosios seniūnas Raimundas Litvinas taip pat tikino jokių signalų apie teršalus negavęs, nors niekas iš darbuotojų paplūdimio ties Būtingės terminalu pastarosiomis dienomis netvarkė.
„Galiu užtikrinti, kad Būtingės terminale nebuvo jokių avarijų. Paskutinė avarija, kai į jūrą išsiliejo maždaug 100 litrų naftos žaliavos, įvyko po uragano „Ervinas” šių metų vasarį”, – sakė G. Karsokas.
Žinia, tuomet jūroje ties Būtingės naftos terminalo jūrinės dalies plūduru buvo pastebėta 1,3 km ilgio ir vidutiniškai 70 m pločio teršalų dėmė.
Vėliau narai nustatė, kad po uragano buvo apgadintos plūduro žarnos, kurias teko pakeisti. Nustatyta, kad keičiant vieną žarną buvo nesandariai sumontuotos povandeninės jos dalys, dėl to ir išsiliejo nafta.
Edita Užkuraitė