Lapkričio pabaigoje Taline vyksiančioje eilinėje Baltijos Asamblėjos sesijoje trijų šalių parlamentarams bus siūloma priimti rezoliuciją, atkreipiančią dėmesį į galimus neigiamus padarinius tiesiant ir eksploatuojant dujotiekį Baltijos jūroje.
Pasak Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovo parlamentaro Valerijaus Simuliko, Lietuvos delegacija parengė tokį rezoliucijos projektą, nes tai ne tik dviejų didelių ekonomiškai galingų valstybių verslo reikalai, bet ir aplinkosaugos klausimai.
„Tai palies ne tik Vokietiją ir Rusiją, bet visas Baltijos jūros regiono valstybes”, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė V. Simulikas, komentuodamas praėjusią savaitę Reikjavike vykusios Šiaurės Tarybos sesijos ir Baltijos Asamblėjos Prezidiumo posėdžio rezultatus. Pasak jo, dabar bus laukiama Estijos ir Latvijos delegacijų pasiūlymų šiam rezoliucijos projektui.
Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vicepirmininkas Valentinas Mazuronis pažymėjo, kad rezoliucijos projektas dėl dujotiekio Baltijos jūroje pateiktas ir Šiaurės Tarybos Prezidiumui prašant paramos šiai iniciatyvai. „Jie gana geranoriškai jį priėmė ir pažadėjo svarstyti savo artimiausiame posėdyje”, – sakė V. Mazuronis
Rezoliucijos projekte Baltijos Asamblėjai siūloma pažymėti, kad dujotiekio tiesimas Baltijos jūros dugnu turės ir neigiamos įtakos ekologijai ir gamtosaugai: tiesimo ruože bus sunaikinta arba pažeista augmenija, gyvūnija, išnyks žuvų veisimosi ir maitinimosi vietos, bus padaryta didelė žala gamtai ir žvejybos verslui.
„Dujotiekio tiesimas Baltijos jūros dugnu, jo tolesnė eksploatacija ar mažiausia eksploatacijos klaida gali paskatinti po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje paskandintų cheminių ginklų sprogimus ir nuodingųjų medžiagų išsiveržimą, pabloginti jūros ekosistemos būklę ir sudaryti sąlygas atsirasti masinių mirčių ir ligų židiniams”, – sakoma rezoliucijos projekte.
Baltijos Asamblėja ketina pažymėti, kad prieš pradedant spręsti jūrų dugno panaudojimo ūkinei arba kitai veiklai klausimus turėtų būti pasirašytas tarptautinis dokumentas dėl atsakomybės už paskandintą ginkluotę ir galimus padarinius, taip pat dėl paskandintos ginkluotės kenksmingumo pašalinimo.
Rezoliucijos projektą parengusi Lietuvos delegacija Baltijos Asamblėjoje siūlo kreiptis į Baltijos regiono valstybių parlamentus, Baltijos Ministrų Tarybą ir tarptautines organizacijas, prašydama atkreipti dėmesį į susidariusią padėtį ir imtis visų priemonių, kad nebūtų vienašališkai sprendžiama dėl dujotiekio tiesimo Baltijos jūros dugnu.
Poveikio aplinkai vertinimas, pagal rezoliucijos projektą, turi būti atliekamas pagal Konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste, Konvenciją dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, taip pat Baltijos valstybių ir Europos Sąjungos galiojančius teisės aktus.
Rugsėjį pasirašytą Vokietijos ir Rusijos sutartį nutiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu yra kritikavęs Prezidentas Valdas Adamkus.
Lenkija ir Baltijos šalys jau ne kartą pareiškė nepritariančios šiam projektui.
2005-11-02 14:51