„WWikipedia” – entuziastų atsakas komercinėms enciklopedijoms

Kai paskutinį kartą vartėte kokią nors enciklopediją, ko gero, pagalvojote, kad ji galėtų būti kiek „šviežesnė”… „Ir pigesnė”, – neabejotinai dingtelėjo tiems, kuriems paskutiniuoju metu knygyne teko atverti piniginę. Įpratę už viską mokėti, įtariai žiūrime į tai, kas pažymėta žodžiu „nemokamai”.

Įtarumas tvyrojo ir Seime pristatant unikalų pasaulinės interneto bendruomenės projektą, siūlanti tai, ko nerasite jokiame pasaulio knygyne. „Wikipedia” – laisvoji enciklopedija, nemokamai prieinama visiems interneto vartotojams, kiekvieną sekundę kuriama, pildoma ir taisoma tūkstančių žmonių visame pasaulyje.

Šiandien enciklopedijoje – beveik 600 tūkst. straipsnių anglų kalba, tuo metu 75 kalbomis iš viso parengta daugiau nei 1,5 mln. straipsnių. Lietuviškoje „Wikipedia” versijoje (

Domas Mituzas, vienas geriausių mūsų šalies sistemų administratorių, neseniai buvo paskirtas šio pasaulinio interneto projekto techninės dalies vadovu.

Duonai su sviestu užsidirbantis tarptautinėje informacinių technologijų bendrovėje „MicroLink Lietuva” IT – informacinių technologijų – 22 metų vunderkindas didžiąją dalį savo laisvalaikio paskyrė nemokamai, bet neįkainojamai veiklai.

„Norint plėsti informacinę visuomenę, reikia panaikinti kuo daugiau turinio apribojimų”, – sako Domas ir pateikia „Wikipedia” pavyzdį.

Kiekvienas šio tinklalapio lankytojas gali ne tik naršyti po virtualios enciklopedijos puslapius bei ieškoti aktualių faktų, tačiau ir pats sukurti naują straipsnį ar papildyti, pakoreguoti jau esantį.

Šitaip visuotinės enciklopedijos autoriais tampa tūkstančiai žmonių, skatinamų asmeninės iniciatyvos plėtoti šį gyvą informacinį kūrinį.

Galimybė visos planetos žmonėms dalintis savo žiniomis ir kurti gyvą enciklopediją varo į neviltį komercinių enciklopedijų leidėjus.

Natūralu – populiariausia komercinė „Encyclopedia Britannica”, leidžiama jau 237 metus, naujausioje versijoje publikuoja 80 tūkst. straipsnių, parengtų dvidešimties gerą algą gaunančių mokslininkų-redaktorių, kuriems talkina dar pora tūkstančių samdomų konsultantų.

„Wikipedia” neturi nė vieno redaktoriaus, gaunančio algą už savo darbą, tačiau skaičiuodama penktuosius savo gyvavimo metus straipsnių kiekiu jau lenkia „britaniką” septynis kartus.

Kiekvienam „Wikipedia” enciklopedijos lankytojui siūloma nuspausti mygtuką „redaguoti šio puslapio tekstą” ir atlikti teksto pakeitimus, pridėti ar išimti nuotraukas.

Ar su tekstais nebūna taip, kaip toje patarlėje apie vaiką ir devynes aukles? „Ne, – atsako Domas. – Žmonės, turintys skirtingas nuomones ir faktų interpretacijas, dažniausiai ieško kompromiso ir išgrynina neutraliausią poziciją. Nerandant sutarimo, aprašomos kelios vyraujančios nuomonės ar vertinimai.”

Tai ypač gerai matyti paskaičius enciklopedijoje pateikiamas kontroversiškų žmonių biografijas ar nagrinėjamas istorines ar religines temas.

Interneto vandalų tyčinis kenkimas šiam enciklopediniam monstrui yra nebaisus. Efektyviai veikianti savireguliacijos sistema garantuoja, kad ištrintą ar sudarkytą tekstą kiti lankytojai atstatys per kelias minutes. Tinklalapyje fiksuojami visi konkretaus straipsnio pakeitimai, todėl, tarkime, persiškomis katėmis besidomintys vartotojai gali nuolat prižiūrėti, kas rašoma jų mėgstamame straipsnyje.

Pasak Domo, gerų žmonių pasaulyje yra daugiau nei blogų, be to, geri žmonės turi daugiau iniciatyvos ir užsispyrimo nei kenkėjai. Tai pagrindinė priežastis, kodėl vidutinis virtualių vandalizmo išsišokimų neutralizavimo laikas enciklopedijoje skaičiuojamas iki poros minučių.

„Wikipedia” priklauso amerikiečių pelno nesiekiančiam fondui. Jo steigėjai projekto sėkmę aiškina bet kokių polinkių į komerciją atsisakymu. Todėl tinklalapyje nerasite reklamos ar rėmėjų nuorodų.

Žygimantas Meškauskas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Informacinės technologijos su žyma .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.