Lietuvoje, Europos Komisijos kvietimu, svarstoma „Europos kvalifikacijų sąranga mokymuisi visą gyvenimą”. Šį dokumentą iki gruodžio turi aptarti visos Europos Sąjungos narės. Lietuva ne tik diskutuoja dėl europinio projekto, bet taip pat kuria savo nacionalinę kvalifikacijų sistemą.
„Europos kvalifikacijų sąranga mokymuisi visą gyvenimą” – tai aiškinimo priemonė kvalifikacijoms palyginti. Europos kvalifikacijų sąrangą sukurti iki 2006 metų nutarė ES vyriausybių vadovai, šių metų kovą susitikę Briuselyje. Taip jie palaikė ir sustiprino prieš metus parengtas švietimo ir mokslo ministrų rekomendacijas.
„Europos kvalifikacijų sąranga – universalus instrumentas, leidžiantis palyginti įgytas kvalifikacijas tarp ES šalių ir pačių valstybių viduje. Pagal tą sąrangą bus galima nustatyti, tarkime, kokį atitikmenį Lietuvoje turi Prancūzijoje įgytas išsilavinimas ir pan.,” – sako Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio rengimo departamento direktorius Romualdas Pusvaškis.
Kol kas ES šalys neturi suvienodintos, visoms šalims narėms aiškios kvalifikacijų sistemos. Kiekvienoje šalyje ir mokymosi, ir kvalifikacijų sistemos gana skirtingos ir tai sudaro keblumų asmenims, norintiems kitoje šalyje įsidarbinti ar mokytis.
Remiantis mokymosi pasiekimais, Europos kvalifikacijų sąrangoje kvalifikacijos suskirstytos į 8 lygius. Kiekviename lygyje būtų apibūdinamos asmens įgytos žinios, įgūdžiai, platesni asmeniniai ir profesiniai gebėjimai. Lietuva turės pasilyginti savo kvalifikacijas ir nusistatyti savo kvalifikacijų atitikmenis pagal Europos kvalifikacijų sąrangą. Europos kvalifikacijų sąrangos įdiegimas būtų savanoriškas. Valstybės narės neprisiims jokių teisinių įsipareigojimų.
Europos kvalifikacijų sąrangos paskirtis – ne tiktai palyginti kvalifikacijas. Šia sąranga turi padėti sukurti mechanizmą, kad būtų užtikrintas mokymasis visą gyvenimą. Tai yra, nustatyti, kokiais būdais turi būti įteisinami darbiniai įgūdžiai ir žinios, įgytos mokantis formaliai ir neformaliai.
Europos kvalifikacijų sąranga apima visą mokymąsi – nuo vidurinės iki aukštojo mokslo, taip pat neformalųjį mokymąsi ir savišvietą.
Kas svarbu, kad į šią vientisą sąrangą pirmą kartą įtraukiamos ir kvalifikacijos, įgytos baigus aukštojo mokslo studijas, ir kvalifikacijos, įgytos baigus profesines mokyklas. Iki šiol šios abi sistemos buvo atskirtos.
Tuo pačiu metu Lietuvoje, remiant Europos struktūriniams fondams, vykdomas projektas „Nacionalinės kvalifikacijų sistemos sukūrimas”. Projektą vykdo Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba bei Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio mokymo metodikos centras.
Ir nacionalinis projektas, ir „Europos kvalifikacijų sąranga mokymuisi visą gyvenimą” Lietuvos visuomenei bus pristatyti lapkričio pabaigoje Vilniuje vyksiančioje konferencijoje.
Dokumentą „Europos kvalifikacijų sąranga mokymuisi visą gyvenimą” lietuvių ir anglų kalbomis rasite Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje www.smm.lt
Pastabas ir komentarus dokumentui (lietuvių, anglų kalbomis) iki š.m. gruodžio mėn. pabaigos siųskite el. paštu adresu EQF@cec.eu.int . Šias pastabas ir komentarus prašytume atsiųsti ir el. paštu adresu antanas.levickas@smm.lt. Jie bus nagrinėjami darbo grupėje, rengsiančioje Lietuvos nacionalinę kvalifikacijų sistemą.