Nepriklausomybės akto signatarai klaipėdiečiai lengvatinėmis sąlygomis įsigytus sklypus pardavė rinkos kainomis. Kai kuriems iš jų pavyko „valdiška” kaina įsigytus sklypus parduoti 8-15 kartų brangiau.
Naujieji sklypų savininkai, statydami būstą buvusioje signatarų žemėje, sukėlė kaimynų pykčio bangas.
Sklypo nereikėjo
Klaipėdoje lengvatinėmis sąlygomis sklypus įsigijo Nepriklausomybės akto signatarai Stasys Malkevičius, Petras Giniotas ir Juozas Karvelis.
Signataras Juozas Karvelis sakė, kad sklypą įsigijo valstybės nustatyta kaina kaip ir kiti jo kolegos. J.Karvelis turėjo skubiai žemę parduoti, nes po avarijos reikėjo atsiskaityti už padarytą žalą. Jis mano, kad žemę pardavė per pigiai, nes tuomet sklypas buvo nepaklausus. O po to, jo manymu, naujasis savininkas gerai uždirbo.
Signataras mano, kad neetiška klausti apie jo finansinius reikalus – kiek mokėjo už sklypą ir už kiek pardavė. „Tai mano asmeninis reikalas”, – įsitikinęs Juozas Karvelis.
„Man to sklypo niekam nereikėjo. Aš net sodo niekada neturėjau. Juk aš – jūrininkas”, – paaiškino J.Karvelis. Pasak jo, sklypą valstybės nustatyta kaina vis dėlto įsigijo, nes nenorėjo išsiskirti iš kolegų, signatarų.
Žemė Kaune
Signataras S.Malkevičius, ilgai dvejojęs, pardavė sklypą kaip ir jo kolegos.
Kadangi S.Malkevičius gydėsi ligoninėje, apie jo žemės reikalus „Klaipėdos” korespondentas kalbėjo su signataro sūnumi Ričardu Malkevičiumi.
R.Malkevičius sakė, kad tėvas žemę Klaipėdoje pardavė ir nusipirko sklypą Kaune. Anot Ričardo, dabar gyvenančio laikinojoje sostinėje, S.Malkevičius galvoja kada nors apsigyventi Kaune. „Juk tėvas eina ne jaunyn, o aš vienintelis jo sūnus”, – sakė Ričardas.
„Klaipėda” rašė, kad iš pradžių S.Malkevičius nežinojo, ką daryti su žeme, nusipirkta už valstybės nustatytą kainą uostamiestyje. „Taip, nusipirkau tą sklypą, bet pats jau per senas ką nors jame statyti. Siūliau sūnui, bet jis nenori pasilikti Klaipėdoje. Tad nežinau, ką su ta žeme daryti”, – tuomet paaiškino signataras.
Išdygo namai
Kai kurie naujieji sklypų savininkai, statydami būstą buvusioje signatarų žemėje, sukėlė kaimynų pyktį.
„Klaipėda” rašė, kad Justinas Batakis, plungiškis, pradėjęs statyti gyvenamąjį namą uostamiestyje Gintaro gatvėje 10, susilaukė pretenzijų iš gretimo, Medžiotojų gatvės namo 12 gyventojų. Šio namo 27 gyventojai skundėsi, kad nieko nežinojo apie būsimą statybą.
Jie sakė, kad sunaikinta greta jų namo buvusi žalioji zona, o šalia esantys butai neteks natūralaus apšvietimo.
Medžiotojų gatvės 12 namo gyventojas Andreis Kartupelis nerimavo dėl dulkių, kylančių iš statybos aikštelės, triukšmo ir didelės vibracijos. Medžiotojų gatvės 12 namo rūsio sienos esą skilinėja.
„Vakarų pusėje Gintaro gatvė 12 pastatė triaukštį namą ir kambariai liko be saulės. Dabar natūralų apšvietimą virtuvėje užstos naujas pastatas iš pietų pusės”, – pasakojo A.Kartupelis.
Senamiestyje 4,6 aro ploto sklypas Gintaro gatvė 10 priklausė signatarui S.Malkevičiui, o 7,78 aro ploto žemė Gintaro gatvė 12 – signatarui P.Giniotui. Žemę signatarai pardavė. Gintaro gatvė 12 sklype naujieji šeimininkai pastatė triaukštį devynių butų namą. Gintaro gatvė 10 baigiamas statyti dviejų butų dviaukštis namas su mansarda ir garažais po pastatu.
Signataro J.Karvelio 4,63 aro buvusiame sklype Gerdaujos gatvė 6 pastatytas kotedžas.
Užkalė gražaus pinigo
Kai kuriems signatarams pavyko parduoti sklypus nuo 8 iki 15 kartų brangiau nei įsigijo.
Trys signatarai klaipėdiečiai uostamiestyje žemės įsigijo 1998-1999 metais. J.Karvelis, P.Giniotas sklypus pardavė 1999-2000-aisiais, S.Malkevičius – 2004-aisiais.
„Klaipėdai” pavyko sužinoti, kad S.Malkevičius galėjo už sklypą gauti apie 200 tūkst. litų, o P.Giniotas – iki 190 tūkst. litų. Nors pastarųjų signatarų žemė buvo kaimynystėje, o P.Ginioto sklypas beveik dvigubai didesnis, tačiau jis galėjo gauti net mažiau už S.Malkevičių, nes pardavė žemę 4-5 metais anksčiau.
P.Giniotas, kaip jau įprasta, nenorėjo bendrauti su žiniasklaida, į telefono skambučius neatsiliepė. „Klaipėda” rašė, kad signataras, paklaustas apie įsigytą žemę, įtūžo: „Aš tą sklypą pardaviau, o kur jis buvo, jau nebeprisimenu – daug laiko praėjo. Ar aš turiu jums sakyti, kodėl pardaviau savo sklypą? Tai mano asmeninis reikalas, tad nenoriu apie tai niekam pasakoti. Ką aš jums tokio padariau, kad iki šiol mane kankinate? Kiek kartų mačiau, kaip valdininkai dalijasi tūkstančius sklypų, ir niekam tai nerūpi. O aš teisėtai gavau žemės ir dabar mane visi užsipuola. Kodėl nepaliekate manęs ramybėje? Džiaugiuosi, kad žmonės mano pavardę jau užmiršo, aš bent galiu ramiai išeiti į parduotuvę, ir niekas į mane pirštais nebado. O jūs vėl viską keliate viešumon”.
Įspūdingos nuolaidos
Signatarai neprisipažino, kiek mokėjo už sklypus. „Klaipėdai” pavyko šiek tiek praskleisti paslapties šydą.
Šiuo metu vieno aro žemės rinkos kaina Gintaro gatvėje yra ne mažiau kaip 60 tūkst. litų, o Gerdaujos gatvėje – apie 30 tūkst. litų. 1999-aisiais sklypų rinkos kaina Klaipėdoje, palyginti su 2005-ųjų pabaiga, buvo tris kartus mažesnė.
P.Giniotas 1999-ųjų pradžioje sklypą senamiestyje Gintaro gatvėje pirko už valstybės nustatytą 25 tūkst. litų kainą. Tuomet šio sklypo rinkos vertė buvo apie 155 tūkst. litų.
J.Karvelis 1999-ųjų pradžioje žemę Gerdaujos gatvėje pirko už valstybės nustatytą 6,7 tūkst. litų kainą. Gerdaujos gatvė yra lygiagreti Minijos gatvei už bendrovės „Elsis” pastato. Tuomet šio sklypo rinkos vertė buvo apie 46 tūkst. litų.
S.Malkevičius 1998 pabaigoje arba 1999-ųjų pradžioje pirko žemės senamiestyje Gintaro gatvėje už valstybės nustatytą 13 tūkst. litų kainą. Tuomet šio sklypo rinkos vertė buvo apie 92 tūkst. litų.
Signatarai už sklypus sumokėjo 6-7 kartus pigiau nei paprasti piliečiai, kurie žemės galėjo įsigyti tik rinkos kainomis.
Pasak savivaldybės Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, ir dabar signatarai turi teisę įsigyti sklypą už valstybės nustatytą nominalią kainą. Paprasti piliečiai perka sklypus aukcionuose, o pradinė žemės kaina nustatoma turto vertintojų pagal rinkos vertę.
Vigantas Danilavičius