Skauda galvą, spaudžia viršugalvį, pykina. Gal ką negero suvalgėme, skrandis sustreikavo? O gal tai peršalimo simptomai? Tačiau kai jie nuolat kartojasi, apsiprantame ir nebekreipiame į tai dėmesio. Tik atsitiktinai pasimatavę kraujospūdį sužinome, kad jis siekia kritinę ribą, už kurios – insultas ir kitos sunkios ligos su invalidumo ir net mirties pasekmėmis.
Išleisti šimtai litų
Buvusį sportininką Povilą (pavardė redakcijai žinoma) aukštas kraujospūdis ėmė varginti sulaukus 45-erių metų amžiaus, kai nustojo aktyviai sportuoti, ėmė augti svoris. Tačiau ilgai vyriškis į negalavimus dėmesio nekreipė, galvodamas, kad jie praeis savaime.
„Skaudėdavo galvą – prarydavau tabletę. Pamiegodavau ilgiau, jei blogiau jausdavausi. Ilgainiui tai nebepadėjo, vis dažniau būdavau nedarbingas. Vargino ne tik galvos skausmas, bet ir svaigimas, pradėjau jausti skausmus širdies plote. Kreipiausi į bendrosios praktikos gydytoją. Ji diagnozavo gerokai šoktelėjusį kraujospūdį ir skyrė gydymą”, – prisimena ligonis.
Iš pradžių kraujospūdį mažinančios tabletės lyg ir gelbėjo. Tačiau spaudimo sureguliuoti nepavyko. Pervargus, patyrus stresą jis šoktelėdavo ir per 200 mm/Hg. Gydytoja vaistus pakeitė kitais, vėliau skyrė dar vienus, ir trečius, įvairių maisto papildų, žolinių preparatų, bet niekas nepadėjo.
„Dažnai lankydavausi pas savo bendrosios praktikos gydytoją, ji siuntė tyrimams, skirdavo vis naujų vaistų. Kai kada iš vaistinės namo parsinešdavau jų visą maišelį. Net negalėjau prisiminti, kurie nuo ko ir kada juos gerti. Tačiau geriau nuo jų nesijaučiau, ką ir kalbėti apie tai, kad kaskart vaistinėje palikdavau po 100 litų. Kai kurie vaistai buvo iš dalies kompensuojami”, – pasakojo pašnekovas.
Jau buvo praradęs kantrybę ir visai nebegėrė vaistų. Tačiau prasta savijauta neleido užmiršti ligos. Tada vyriškis nusprendė kreiptis į kardiologą. „Pagalvojau, kad nė 50 man dar nėra, o jau sveikatos neturiu”, – prisimena. Patyręs, žinomas specialistas rado laiko ne tik vaistų receptui išrašyti, kaip paprastai nutinka pas bendrosios praktikos gydytoją, bet ir išklausyti, pasikalbėti apie rizikos faktorius.
„Jis patarė išmesti visą vaistų maišelį į šiukšlių dėžę. Vietoje jų skyrė tik du efektyvius medikamentus. Tačiau, svarbiausia, išaiškino man, jog tabletės nepadės, jei nepakeisiu gyvenimo būdo. Padidinus fizinį aktyvumą, pakoregavus mitybą ir vartojant išrašytus vaistus apie ligą beveik užmiršau”, – džiaugiasi Povilas.
Netinkamai gydoma
Hipertenzija laikoma viena pagrindinių šio amžiaus sveikatos problemų visame pasaulyje. Ji diagnozuojama, kai sistolinis kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm/ Hg, o diastolinis viršija 90 mm/Hg. Lietuvoje su šia liga susiduria kas ketvirtas žmogus. Aukštas kraujospūdis vargina apie pusę vidutinio amžiaus vyrų ir apie trečdalį vidutinio amžiaus moterų, iš viso apie 500 tūkst. mūsų šalies gyventojų.
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikos” generalinio direktoriaus profesoriaus Aleksandro Laucevičiaus, sutrikęs kraujospūdis ilgainiui sukelia sunkias smegenų, širdies, kraujotakos, inkstų ir kitas ligas, tačiau lietuviai linkę šį sutrikimą ignoruoti. Kita problema, kad jis netinkamai gydomas.
Hipertenzijai įveikti skirtiems vaistams kompensuoti išleidžiama didžiausia dalis kompensuojamųjų vaistų biudžeto ir kasmet sumos auga: jei 2003 metais kardiovaskuliniams vaistams (didžioji jų dalis – kraujospūdį mažinantys preparatai) išleista 81 mln. litų, 2004 – jau 98 mln., o šiemet net 120 mln. litų. Nepaisant išleidžiamų šimtų milijonų, ligos kontrolė yra labai menka.
„Hipertenziją sunkiai sekasi įveikti ir kitoms šalims, nors ten situacija kiek geresnė nei pas mus”,- akcentuoja A.Laucevičius. Jo teigimu, neseniai į Šiaurės ir Baltijos šalių hipertenzijos kongresą Vilniuje susirinkę per tūkstantį žymiausių Europos gydytojų, mokslininkų, specialistų aptarė galimus kraujotakos ligų diagnozavimo ir gydymo metodus, dalijosi patirtimi.
„Priežastys, dėl ko nesiseka įveikti šios ligos, yra kelios: nežinojimas apie tai, kad sergi ir neteisingas supratimas, kaip ją gydyti. Nuo sovietinių laikų įprasta padidėjusį kraujospūdį gydyti pripuolamai, ir tik jį mažinančiais vaistais. Jį reikia gydyti visą gyvenimą, moderniais kraujospūdį mažinančiais vaistais, kartu skiriant ir kitus medikamentus, pavyzdžiui, reguliuojančius kraujo sudėtį. Ne mažiau svarbu imtis profilaktikos priemonių”, – aiškina A.Laucevičius.
Jis ragina ligonius nepasiduoti reklamai ir be reikalo nemėtyti pinigų įvairiems medicininės paskirties produktams, neva padedantiems įveikti hipertenziją. „Nestabdoma klaidinanti jų reklama sukelia žmonių pasimetimą, jiems pradeda atrodyti, kad gydo ne vaistai, o tik tie maisto papildai, priedai ir pan.”, – piktinasi A.Laucevičius.
Nulemia trečdalį mirčių
Kauno medicinos universiteto docentės Jūratės Klumbienės teigimu, mūsų šalyje hipertenzija nulemia net 33 proc. visų mirčių. Negydomas padidėjęs kraujospūdis gali sukelti smegenų insultą, infarktą, išeminę širdies ligą, inkstų nepakankamumą, įvairias periferines kraujotakos ligas ir sutrumpina gyvenimą apie 10 – 20 metų.
„Net trys ketvirtadaliai 55 – 64 metų amžiaus vyrų kenčia nuo hipertenzijos. Tačiau, nepaisant to, kad dauguma apie tai žino, gydosi vos ketvirtadalis. Moterys aktyvesnės, iš jų gydosi apie 42 proc. Deja, efektyviai gydytis pavyksta vos 5 – 8 proc. visų ligonių”, – sako J.Klumbienė.
Su šia problema susiduria ir kitos šalys, todėl pasaulyje atliekama daug tyrimų, siekiant išsiaiškinti, kaip pagerinti gydymo efektyvumą, sukurti jo rekomendacijas. „Norint įveikti hipertenziją, reikia ne vien gydytojo, bet ir ligonio pastangų, įtakos turi ir sveikatos priežiūros organizavimas”, – aiškina J.Klumbienė.
Ji svarsto, kad gydytojams pritrūksta kantrybės pritaikyti ligoniui jam geriausiai tinkančią gydymo schemą, paaiškinti, jog svarbu ne tik laiku praryti tabletę, bet keisti ir gyvenimo būdą. Ligoniai užmiršta reguliariai vartoti vaistus, yra linkę juos gerti tik tada, kai kraujospūdis pakyla, mano, kad juos išgydys vien vaistai, o nesulaukę greito efekto į viską numoja ranka.
Lietuvoje hipertenziją pradinėje jos stadijoje paprastai gydo bendrosios praktikos gydytojas, o atsiradus komplikacijoms – kardiologas. Tokia praktika taikoma ir kitose šalyse. Gydymo kokybę lemia ne vien bendrosios praktikos gydytojų žinių stoka, bet ir darbo organizavimo trūkumai. Užsienyje bendrosios praktikos gydytojas dirba kartu su savo komanda.
„Ten slaugytojas rūpinasi ligų profilaktika, moko ligonius, kaip svarbu gydant hipertenziją atsisakyti žalingų įpročių, net ir pakartotinį receptą vaistams išrašo. Pas mus viskas – ant gydytojo pečių, jam užkrauta tiek darbo, kad dažnai užtenka laiko tik vaistų receptui parašyti. Tuo tarpu pritaikyti gydymą yra sunku, ir mediko, ir ligonio laukia ilgas bandymų kelias”, – sako docentė.
Svarbios ligonių pastangos
Mūsų kompensuojamųjų vaistų sąraše yra modernių, efektyvių vaistų nuo hipertenzijos. J.Klumbienė tikina, jog nėra taip, kad ligoniai negalėtų už juos prisimokėti ir būtų priversti gydytis vien senos kartos preparatais.
Tačiau net ir moderniausi vaistai ligos kontrolės nepagerina. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja gydymo įstaigoms, sveikatos priežiūros institucijoms dar daugiau dėmesio skirti ligonių švietimui, aiškinti jiems, kad kraujospūdžio sureguliavimas padės išvengti širdies ir kraujagyslių sutrikimų.
Pasak Suomijos Turku universitetinės ligoninės medicinos daktaro Ikkos Kantolos, įveikiant hipertenziją tik 20 proc. sėkmės lemia gydymas vaistais, likę 80 proc. priklauso nuo gyvenimo būdo. Net 80 – 90 proc. turinčių antsvorį žmonių serga hipertenzija. Įrodyta, kad, per metus numetus apie 10 proc. kūno svorio, poveikis gali būti toks pats, kaip visą tą laikotarpį naudojant mažinančius kraujospūdį vaistus.
Riziką susirgti hipertenzija nulemia paveldimumas, didelis natrio druskų vartojimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, mažas fizinis aktyvumas, dažnai patiriamas stresas, kalio trūkumas (jo gaunama daugiausiai su vaisiais ir daržovėmis). Mitas, kad tai – bobučių liga. Jau tarp 12 – 13 metų amžiaus mokinių pasitaiko vienas kitas turintis aukštesnį kraujospūdį, o tarp 25 metų amžiaus tokių jau yra kas ketvirtas.
Giedrė Budvytienė