Švenčionių rajono Žeimenos upės pakrantėse šį savaitgalį surengto bendro aplinkosaugininkų bei policijos pareigūnų reido metu šiurkščių žvejybos taisyklių pažeidimų nenustatyta.
Nuo spalio pradžios vykstančioje akcijoje „Lašiša 2005” siekiama apsaugoti traukiančias neršti lašišas bei šlakius ir jų nerštavietes. Ji tęsis iki lapkričio pabaigos.
Iš viso per mėnesį vykstančią akciją „Lašiša 2005” sulaikė 14 žūklės taisyklių pažeidėjų ir skyrė per 2 tūkst. litų baudų.
Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, šiemet, skirtingai nei ankstesniais metais, daugiausia dėmesio skiriama vienai upei – Žeimenai, kuri yra pagrindinė tokių žuvų nerštavietė.
Prie šios upės ir jos intakų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai budi nepertraukiamai. Jiems talkina neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, policijos darbuotojai, kariškiai. Tokia intensyvi kontrolė ir didelės piniginės baudos atbaidė net ir įžūlius brakonierius kėsintis į neršiančias lašišas. Nustatyta, kad už neteisėtai sužvejotą lašišą gali tekti pakloti nuo 1 tūkst. iki 5 tūkstančių litų ir dar gerokai sumokėti pinigų už gamtai padarytą žalą.
Aplinkos ministerijos Švenčionių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Sigitas Mikėnas Eltai sakė, kad sustiprinta lašišinių žuvų neršto apsauga davė gerų rezultatų. Žeimenos, Meros, Vilnios ir kai kuriose kitos upėse nerštaviečių padidėjo tankis ir bendras plotas.
Tokiu būdu Žeimenos upės 30 kilometrų ruože aptiktos 63, Vilnios upėje žemiau Rokantiškių patvankos – 82, Meros upėje – 18 lašišų ir šlakių nerštaviečių.
Nuo 1999 metų lašišos ir šlakiai pradėti veisti Lietuvoje, o jaunikliai kasmet išleidžiami į upes. Ilgamečio gamtosaugininko Juozo Dautarto teigimu, pernai į upes išleista apie ketvirtį milijono lašišų ir šlakių jauniklių, margiukų ir rituolių. Tikėtina, kad šiais metais į Vilnios upę pirmą kartą grįžo neršti dirbtinai išveistos lašišinės žuvys.
2005-10-29 11:45