Nenustačius racionalios mokinių pavėžėjimo geltonaisiais autobusais tvarkos, ši dovana tampa Trojos arkliu, palengva griaunančiu savivaldybių biudžetus, teigia Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Saulius Lapėnas. Todėl jis ragina Švietimo ir mokslo ministeriją peržiūrėti dabar galiojančią šių autobusiukų panaudojimo tvarką.
S. Lapėno nuomone, tai yra paradoksas, tačiau dovanų gauti geltonieji autobusai yra nelengva našta savivaldybės biudžetui, nes pagal švietimo įstatymą, savivaldybės kompensuoja visas važiavimo išlaidas, mokinius vežant reguliaraus susisiekimo autobusais.
„Geltonieji autobusai nebuvo priskirti šiai kategorijai, todėl savivaldybė už specialius reisus turi skirti lėšas kelionės išlaidų kompensavimui, remontui, vairuotojų darbo užmokesčiui, autobusų draudimui. Gavus autobusus prarandama ir galimybė pasinaudoti valstybės skiriamomis kelionės išlaidų kompensacijomis, kurios yra mokamos už maršrutiniais reisais pervežamus mokinius. Specialūs reisai tampa savivaldybių rūpesčiu ir yra kompensuojami iš savivaldybių biudžetų”, – pastebi parlamentaras S. Lapėnas.
Pasak liberalcentristo, padėtį blogina ir tai, kad pagal Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą geltonųjų autobusiukų panaudojimo metodiką savivaldybės turi atsiskaityti už vieną ridos kilometrą, nepriklausomai nuo važiuojančių moksleivių skaičiaus autobuse. O tokia padėtimi, politiko duomenimis, neretai piktnaudžiaujama.
Be to, pasak liberalcentristo, ne paslaptis, kad mokykliniai autobusiukai dažniau tampa ne mokinių pervežimo, o papildoma transporto priemone mokyklos administracijai.
Atsižvelgdamas į susiklosčiusią blogą geltonųjų autobusų panaudojimo praktiką, S. Lapėnas ragina Švietimo ir mokslo ministeriją peržiūrėti dabar galiojančią tvarką ir pasinaudoti Jurbarko rajono savivaldybės patirtimi. Anot jo, ši paskelbė konkursą pagal Koncesijų įstatymą ir pavedė koncesininkui eksploatuoti mokyklinius geltonuosius autobusiukus. Visi geltonieji autobusai išliko mokyklų balanse ir yra apskaitomi kaip valstybės turtas, koncesininkui pavesta tik jį eksploatuoti.
Pasak S. Lapėno, tokio sprendimo nauda yra akivaizdi: tiksli apskaita, taupiai naudojamos lėšos, nereikia rūpintis autobusų remontu ir eksploatacija, visus autobusus nuo autoavarijų ir vairuotojų civilinę atsakomybę apdraudė koncesininkas. Parlamentaro duomenimis, pagal iš anksto numatytas sąlygas taip pat 10 tūkst. litų suma apdrausti visi vaikai nuo nelaimingų atsitikimų.
Anot S. Lapėno, preliminarūs skaičiavimai taip pat rodo, kad tokiu būdu iš rajono biudžeto per metus sutaupoma apie 350-400 tūkst. litų. Parlamentaro nuomone, šios lėšos gali būti skiriamos kitiems tų pačių mokyklų poreikiams tenkinti.
Kaip primena ELTA, per šešerius metus Švietimo ir mokslo ministerija savivaldybėms nupirko apie 300 naujus mokyklinius autobusėlius. Šiemet autobusiukams pirkti buvo skirti beveik 6 milijonai litų.
Specialistų teigimu, tokios investicijos atsiperka – vežioti moksleivius mokykliniu transportu yra pigiau ir saugiau nei visuomeniniu. Geltonaisiais autobusais vežami moksleiviai sugaišta beveik perpus mažiau laiko nei važiuodami visuomeniniu maršrutiniu transportu.
Didžiąją dalį mokyklinių autobusų sudaro saugūs ir ekonomiški Vokietijoje gaminami „Mercedes-Benz Sprinter” markės automobiliai.
2005-10-29 11:29
O kodel tik „Mercedes-Benz Sprinter”. Juk jie Lietuvoje brangiausi ir ne patys geriausi.