Šešiasdešimtmečio šiemet sulaukusi Laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė” penktadienį savo jubiliejų paminėjo simboliniu naujos neoninės iškabos atidengimu ant administracijos pastato ir kitais renginiais.
Šventė „Klaipėdos Smeltėje” prasidėjo jau penktadienį ryte – buvo surengta Atvirų durų diena dirbančiųjų vaikams, po kurios vyko iškilminga šešiasdešimtmečio renginių atidarymo ceremonija.
Pasveikinę visą „Klaipėdos Smeltės” kolektyvą jos generalinis direktorius Rimvydas Vaštakas, prezidentas Martinas Gusiatinas ir profsąjungos pirmininkas Antanas Borusevičius džiaugėsi vis gerėjančiais bendrovės rezultatais ir spartėjančia jos plėtra.
Skambant iškilmingai muzikai buvo pakelta tėvo Benedikto pašventinta „Klaipėdos Smeltės” vėliava ir, signalizuojant prieplaukoje stovintiems buksyrams bei griaudint fanfaroms, atidengta neoninė iškaba – šviečiantis bendrovės logotipinis ženklas.
Buvo verta tik dolerio
Vakare bendrovės darbuotojai ir svečiai buvo pakviesti į šventę Klaipėdos dramos teatre, kur jų laukė Seimo narių, miesto bei pačios bendrovės vadovų sveikinimai, veteranų pagerbimas bei koncertinė programa.
Istoriją nuo pat 1945-ųjų, kai TSRS liaudies komisarų tarybos nutarimu buvo įsteigtas Klaipėdos jūrų žvejybos uostas, priminė šešiasdešimtmečio proga susuktas filmukas. Ne vienam šypseną išspaudė juodai balti jo kadrai, kuriuose kalbama apie viršijamas penkmečio direktyvas. Apie tokias krantines ir mechanizmus, kokie yra dabar, uosto statybų pradžią pamenantys bendrovės darbuotojai sakė tuomet galėję tik svajoti.
Iškilmingą kalbą šventės dalyviams sakęs R. Vaštakas priminė ir pačias uosto ištakas. Jo teigimu, pirmoji raidė dabartinės „Klaipėdos Smeltės” istorijoje buvusi įrašyta dar XI-XII amžiuje, kai Baltijoje žūklaujantys žvejai kūrėsi buvusiuose Didžiosios Vitės ir Bomelvitės kaimuose, o burvaltes laikė Svijanos žiotyse ir marių pakrantėje. Gerai įrengto uosto prireikė pradėjus statyti motorinius katerius lašišų žvejybai, ir jau 1897-aisiais jų daugėjant teko uostą išplėsti.
Anot R. Vaštako, tuometinis uostas, užėmęs 70 arų, ir turėjęs 152 metrus medinių krantinių šiandien jau gali kelti šypseną.
„Sunkiausi įmonei buvo 1992 metai, kai beveik 10 kartų sumažėjo žuvies produkcijos srautas”, – priminė bendrovės generalinis direktorius.
LKAB „Klaipėdos Smeltė” buvo įkurta 1995-aisiais, tačiau esminiai kokybiniai pokyčiai prasidėjo 1998-aisiais, ją privatizavus. Nuo tų metų įmonė jau investavo 67 mln. litų ir iki 2010-ųjų įgyvendindama savo strateginius plėtros projektus ketina investuoti dar iki 150 milijonų.
Pasak M. Gusiatino, tikimasi, kad konteinerių ir šaldytuvų terminalų bei krantinių statybą pavyks sėkmingai užbaigti, ir įmonė galės per metus perkrauti 5-6 mln. tonų krovinių.
„O tuomet, kai įmonė buvo privatizuojama, atvykusių vokiečių specialistų išvados buvo tokios, kad objektas daugiau vieno dolerio nevertas”, – prisiminė M. Gusiatinas.
Pagerbė veteranus
Šventės metu buvo perskaityti premjero Algirdo Brazausko, ūkio ministro Viktoro Uspaskicho sveikinimai „Klaipėdos Smeltei”, sėkmės linkėjo Seimo nariai, Klaipėdos apskrities bei Savivaldybės administracijos atstovai, uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius.
Pagerbti ir atskiri žvejybos uosto darbuotojai. Jūrų transporto darbuotojų garbės ženklais, kuriuos įteikė Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus, buvo apdovanoti žvejybos uoste dirbę Eugenijus Urbonavičius, Vilius Pakalniškis, Eugenijus Eimutis Špėlys ir Martinas Gusiatinas.
Susisiekimo ministro įsakymu padėkos raštais už ilgametį darbą žvejybos uoste buvo apdovanoti buvusieji ir esami bendrovės darbuotojai Piotras Afanasjevas, Vladelenas Besčastnyj, Pijus Dobiliauskas, Valentina Kozyreva, Zenonas Kazragis, Valerijus Kokovinas, Zina Puodžiūnienė, Vladimiras Stašul, Algirdas Šiuša, Valentinas Šelichovas, Vincentas Romas Tijūnėlis, Valentinas Zabiela, Antanas Zakarauskas ir Tautvydas Simanynas.
Pasveikinti ir pagerbti visi žvejybos uosto vadovai Aleksandras Minejevas, Isaakas Dubnovas, Vasilijus Silajevas, Vladelenas Besčastnyj, Eugenijus Eimutis Špėlys, Rolandas Zujevas, Rimantas Stonys ir Eugenijus Urbonavičius.
Bendrovės padėkos raštais buvo apdovanoti ne vieną dešimtį metų bendrovėje dirbę veteranai Pranciškus Mickūnas, Vladimiras Misunas, Algirdas Rudaitis, Stasys Šimkevičius, Julė Minelgienė, Tatjana Popova, Afanasija Šmėliova, Vladimiras Zubarevas, Aleksandras Curinas ir Vidimantas Baranauskas.
Pasibaigus iškilmingai oficialiajai daliai, šventės dalyvių laukė koncertas. Pasak vakaro vedėjų Vaivos Mainelytės ir Arūno Valinsko, simboliška, kad visi jame pasirodę dainininkai bei šokėjai vienaip ar kitaip susiję su Klaipėda bei jūra.
Svečiams dainavo „B’avarija”, Simonas Donskovas, Stasys Povilaitis, Gytis Paškevičius, „Žvaigždžių kvartetas” ir kiti atlikėjai, šoko kolektyvas „Žuvėdra”.
Giedrė Norvilaitė