Vienuolika Lietuvos turistų netoliese siaučianti gamtos stichija užklupo Varadero kurorte, įsikūrusiame siaurame maždaug 500 metrų pločio ir 20 kilometrų ilgio pusiasalyje, nuo Havanos nutolusiame maždaug pora valandų kelio. Beveik visos televizijos kone kiaurą parą rodė, kaip juda raudonas viską griaunantis ir niokojantis „Vilmos” uragano kamuolys, retsykiais savo spalvomis uždengiantis pirmiausiai vakarinę, o po to ir kone visą Kubą, sėjo nemažą nerimą net tik Varadere, bet ir visoje vadinamojoje Laisvės saloje. Galingam penktos kategorijos viesului priartėjus prie Kubos krantų, siaurutis pusiasalis būtų buvęs nušluotas su visais statiniais ir pliažais.
Pirmiausiai nukentėjo Meksikos kurortas
Nerimauti buvo dėl ko, nes visai netoli esantį garsų Meksikos Kankuno kurortą, kuriame teko pabuvoti prieš metus, uraganas jau talžė visu smarkumu.
Vaizdingus paplūdimius užliejo jūros vanduo, 215 kilometrų per valandą greičiu smogiantis uragano greitis rovė medžius, plėšė pastatų stogus. Kai kurie pakrantėje įsikūrę viešbučiai kyšojo virš vandens jau tik nuo trečiojo aukšto. Dešimtys tūkstančių turistų ir vietos gyventojų buvo priversti glaustis avarinėse slėptuvėse. Tuo pasinaudoję plėšikautojai iš parduotuvių, viešbučių pradėjo tempti televizorius, buitinę techniką, alkoholinius gėrimus.
Visą parą dirbusios net keturios CNN programos, iš kurių kelios transliuojamos ispanų kalba, rodė kraupius vaizdus. Audrai besirengiančią vos trisdešimt metų perkopusią meksikietę nutrenkė elektra. Vėtrai nuvertus rezervuarą, kilo gaisras, nukentėjo šeši žmonės. Net 55 Jukatano pusiasalio valstijose buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Tūkstančiai žmonių buvo evakuoti į saugesnes vietas, aprūpinti antklodėmis, suguldyti didžiulėse patalpose laukė, kur toliau pasuks uraganas.
Tyla prieš audrą
Tuo tarpu mūsų pusiasalyje Kuboje dar virė įprastas kurortinis gyvenimas. Oras buvo šiltas, apie 30 laipsnių, Atlantas čia buvo ramus, be didesnio bangavimo. Žmonės kaitinosi saulėje, maudėsi vandenyne, šurmuliavo baruose, nejausdami jokios grėsmės, kad uraganas gali pasukti ir Varadero link. Šiokį tokį nerimą sukėlė, kai iš paplūdimio zonos buvo pradėtos gabenti visos valtys, katamaranai, kitokios įvairioms turistų pramogoms skirtos plaukiojimo priemonės. Vakarop, matyt, stengiantis negąsdinti poilsiaujančiųjų, pirmiausiai iš vidaus buvo užkalinėjami prie pat paplūdimio esančios kavinukės langai, išgabenta visa baro įranga bei gėrimai. Priežastis paaiškėjo grįžus į viešbutį. Visos televizijos rodė vieną ir tą patį vaizdelį. Raudonas besisukantis uragano „Vilma” kamuolys jau buvo pakeitęs savo judėjimo kryptį ir bauginančiai artėjo vakarinės Kubos krantų link. Kuo tai viskas galėjo baigtis, daugeliui buvo aišku.
Suniokojo įžymiąją Malekono krantinę
Nerimą keliančių žinių ilgai laukti nereikėjo. Į šiaurės rytus nuo Kankuno šiek tiek pasisukęs uraganas jau talžė rytinę Kubos pakrantę. Iš jos buvo evakuota, vienais duomenimis, apie 300 tūkstančių, kitais – apie pusę milijono žmonių. Prieš keletą dienų mūsų aplankytame Pinar del Rio, garsėjančiame tabako plantacijomis, jau daug kur telkšojo vanduo, o vėjas it meškerykočius blaškė beveik visų šakų netekusias palmes.
Netrukus atėjo eilė ir už 140 kilometrų esančiai Havanai. Prieš keletą dienų gėrėjomės įžymiąja Malekono krantine. Tai viena mėgstamiausių havaniečių poilsio vietų. Betoninę krantinės sienelę, saugančią gatvę nuo vandenyno bangų šėlsmo, nuolat aptūpusios porelės, čia pat, netoli didingos senos tvirtovės, meškeres mirko žvejai. Uragano sukeltos bangos ne tik išvartė sunkius vietomis išardytos krantinės betoninius luitus, bet ir užliejo vieną pagrindinių iš miesto centro į čia vedančių gatvių. Havanos oro uostas jau buvo uždarytas.
Būta ir panikos
Po tokių vaizdų tam tikra panika persimetė ir į Varaderą. Pirmiausiai buvo nutrauktos visos ekskursijos, nes kai kurie dar prieš porą dienų aplankyti turistiniai objektai atsidūrė po vandeniu. Lietuvoje likę keliauninkų artimieji, iš spaudos ir informacinių agentūrų sužinoję, kas dedasi šiame regione, jau siuntė žinutę po žinutės, skambino telefonais, klausinėjo, ar mes dar neevakuoti, neapsemti, kai kas ragino viską mesti ir tuoj pat grįžti į namus. Pradėjo sklisti įvairūs gandai, neva jau uždarytas ir Varadero oro uostas, likęs tik kelias į Kubos pietuose esančius oro uostus. Supanikavusieji jau būriavosi su lagaminais prie viešbučio išėjimo. Tarpais pradėjo trūkinėti ryšys. Taksistai iš karto padidino kainas, kai kur visai atsisakydavo vežti. Nerukus viešbučio fojė pasirodė gana santūrūs informaciniai biuleteniai, iš kurių buvo galima sužinoti, kas iš tiesų dedasi Kuboje, kaip ir kuria kryptimi slenka „Vilma”.
Kubos televizija, kurios visi kanalai yra valstybiniai, nuolat rodė įvairiausio rango pareigūnų, visokių komisijų pasitarimus ir tik retsykiais blykstelėdavo vienas kitas vaizdelis iš užtvindytų, uragano nuniokotų vietų. Net meteorologą, kuris komentavo galimą „Vilmos” slinkimą į vieną ar kitą pusę, vieną vakarą kažkodėl klausinėjo ne koks nors žurnalistas, o aukšto rango kariškis. Žurnalistai dažniausiai tarsi statistai sėdėdavo salėje ir tik klausydavo, kokią oficialią informaciją jiems pateikia pareigūnai.
„Vilma” atsiuntė tornadą
Ne sykį yra pastebėta: į įvairius gamtos kataklizmus, kokius nors pavojingesnius įvykius poilsiaudami pirmiausiai sureaguoja vokiečiai. Netrukus dauguma jų dingo iš Varadero. Uragano laukimas nėra malonus dalykas, ypač jei vis dažniau pradedi žiūrėti, ką rodo CNN kanalai. Vakare visi barai buvo pilnutėliai. Ne vienas tokiu būdu ramino jaudulį ir jautėsi tarsi plaukdamas „Titaniku”. Greitai net pradėjo trūkti kai kurių gėrimų.
Naktį pradėjo šėlti „Vilmos” sukeltas tornadas. Vėjas lankstė palmes, draskė jų lapus, girdėjosi, kaip šėlo bangos paplūdimyje. Gerai buvo tiems, kurie iš vakaro kietai užmigo. Tačiau tai pavyko ne visiems. Net už sandariai uždarytų langų girdėjosi, kaip bilda ir treška kažkur viešbučio viršuje.
Tokiomis valandomis žmogus pradedi mąstyti, o kas bus, jei staiga galingo vėjo gūsis smogs į stiklą, dings elektra, iš vandenyno į pirmą aukštą, kuriame gyvenome, plūstels vanduo. Pirmiausiai šalia savęs pasidėjau dokumentus, pinigus, bilietą grįžimui į Lietuvą ir… kelnes. Apie kitus daiktus jau nebuvo ir minčių.
Rytą viešbučio restorane ant grindų telkšojo pro visus kanalizacijos vamzdžius prasiveržęs vanduo.
Bangos nusinešė smėlį
Po neramios nakties „Vilma” šiek tiek pakeitė kryptį ir ėmė tolti nuo Kubos, be jokio gailesčio talžydama Amerikos Kiso salų grandinę, Ki Vestą, audrų nuvargintos Floridos krantus. Neapsieita be žmonių aukų. Tuo tarpu Varadere vėjas aprimo. Tačiau paplūdimys atrodė klaikiai. Beveik pusės jo neliko, o likęs siaurutis smėlio ruoželis buvo nusėtas šiukšlėmis, įvairiomis nuolaužomis. Iki pat statesnio kranto šėlstančios bangos nusinešė visą smėlį, liko tik akmenys, kurių nė neįtarėme esant po baltutėliu smulkiu tarsi miltai paplūdimio smėliu. Prireiks nemažai laiko, kol vandenynas jį grąžins atgal. Tornado išvakarėse paplūdimio darbuotojai pylė į maišus smėlį bandydami jais apsaugoti pakrantėje esančią kavinukę. Tačiau dabar jie voliojosi beveik tušti arba jau sudraskyti ir išmėtyti po pakrantę. Išvartytos ir nublokštos į šoną nuo kaitrios saulės anksčiau poilsiaujančiuosius saugojančios nendrėmis dengtos stoginės.
Besidžiaugiantys nutolusia „Vilma” turistai traukė apžiūrėti nuniokotą paplūdimį, tačiau jį akylai saugojo uniformuoti apsaugos darbuotojai, kone kiekvienam kantriai aiškindami, kuo gali baigtis jų bandymai lįsti artyn vis dar putojančios ir toli vandens purslus svaidančios jūros.
Truputis juokingos mistikos
Žinoma, to kas vyko Kuboje, nė iš tolo negalima palyginti su tuo pat metu „Vilmos” viską niokojančia jėga Meksikos Kankuno kurorte ir Floridoje. Tačiau visai kitaip viskas atrodo, kai esi šalia, vos už kelių šimtų kilometrų, kai tiesiog nugara jauti uragano alsavimą. Po panašių įvykių kartais pasijunti tarsi gimęs su marškinėliais: kažkada pavėlavau į netoli Žaslių sudegusį traukinį, negavau kelialapio su grupe į nuskendusį laivą „Nachimovas”, dabar atsidūriau Kuboje, o ne Kankune, nutaręs geriau jame pabuvoti pernai. Tebūnie tai tik juokingi sutapimai, kaip ir pirmasis man telefono skambutis iš Lietuvos į Kubą: „Čia skambina Vilma…” Apie tikrąją „Vilmą” ji dar nieko nežinojo.
Uraganas „Vilma” yra rekordinė 21 šio sezono audra. Tiek ir tokio stiprumo ciklonų čia dar niekada nebuvo.
Nepaisant visų išgyvenimų ir nerimo, lietuviai turistai į namus parskrido laiku. Tiesa, kai kurie – be kažkur paklydusių lagaminų.
Stasys Jokūbaitis