Prancūzijos Rošforo miesto teismo nuosprendis, praėjusią savaitę paskelbtas keturiems laivų variklių vagims iš Pasvalio, pribloškė pasvalietę Vidą Gintautienę.
Perskaičiusi „Lietuvos ryto” reportažą iš Rošforo teismo, viena pasvalietė paskambino V.Gintautienei ir pasakė, kad jos sūnus Vidmantas Gintautas nuteistas kalėti ketverius metus.
„Savo jaunyliui sūnui tuoj pat paskambinau mobiliuoju telefonu ir paklausiau: „Tai kur tu šiuo metu esi – Lietuvos kariuomenėje ar Prancūzijos kalėjime?” Jis nustebęs paklausė, ar aš nebūsiu išprotėjusi. Atsakė, kad atlieka karinę tarnybą ir po savaitės parvažiuos trumpam į namus”, – pokalbį su sūnumi prisiminė V.Gintautienė.
20-metis vaikinas, kurį Prancūzijos prokurorai įvardijo kaip įžūlios vagių gaujos vadeivą, iš tiesų šiuo metu atlieka karinę tarnybą Panevėžyje, Pajuosčio motorizuotojo pėstininkų bataliono antrojoje pėstininkų kuopoje.
Prokuroras prarado žadą
Ilgoka tyla. Taip į klausimą, ar žino, kad už laivų variklių bei jų elektroninės įrangos vagystes į kalėjimą pasodino ne V.Gintautą, o kitą asmenį, pirmiausia sureagavo Prancūzijos Rošforo miesto prokuroro pavaduotojas Pierre’as Aurignacas.
„Tas pats Gintautas, tuo pačiu vardu?” – tarsi netikėdamas savo ausimis tikslino nuostabos neslepiantis nedidelio uostamiesčio pareigūnas.
„Neturiu supratimo, kaip tai įvyko.
Tapatybę tikrina bylą tiriantys pareigūnai. Jie tikrai turėjo Lietuvai pateikti paklausimą ir gauti atsakymus, kaip tai buvo padaryta pirmosios lapkričio mėnesį teisme nagrinėtos bylos metu”, – aiškino P.Aurignacas.
Pareigūnas patikino „Lietuvos rytą”, kad asmeniškai ir kaip galima greičiau viską išsiaiškinsiąs.
Po kiek laiko pareigūnas ėmė svarstyti, jog klaida galėjo įsivelti labai paprastai.
Galimas dalykas, kad prancūzai Lietuvos teisėsaugininkų paprašė patikrinti neteisto bei į jokias istorijas anksčiau neįsivėlusio V.Gintauto tapatybę.
O Lietuva paprasčiausiai patvirtino, jog toks ir toks, tada ir ten gimęs asmuo egzistuoja.
Jeigu tikrasis V.Gintautas policijai nepranešė pametęs savo dokumentą, jokių įtarimų galėję ir nekilti.
Nuteisė kareivio pusbrolį?
V.Gintautienė „Lietuvos rytui” sakė, kad sūnus kažkada buvo prasitaręs, jog pametė pasą.
Pasižiūrėjusi į nuteistojo nuotrauką laikraštyje, moteris abejodama sakė, kad jos sūnaus vardu prisistatęs vaikinas labai panašus į Vidmanto pusbrolį 25 metų Marijų Gintautą.
Moteris dar kartą paskambino sūnui į dalinį ir pasitikslino, ar tikrai jis neteko paso.
Vaikinas tai patvirtino ir tikino nemanęs, kad tai labai svarbus įvykis.
Į „Lietuvos ryto” klausimą telefonu, ar jo pasas galėjo atsirasti pas pusbrolį M.Gintautą, karinę tarnybą atliekantis V.Gintautas atsakė neigiamai ir tuoj pat nutraukė pokalbį.
Važiuoti vogti nenorėjo
„Vidmantas visada buvo labai uždaras. Bet tada, kai 2004 metų rugsėjo mėnesį ėjo į armiją, jis tą pasą tikriausiai dar turėjo. Kitaip nebūtų galėjęs atlikti tarnybos”, – svarstė V.Gintautienė.
Pasvalyje, parduotuvėje „Agis”, pardavėja dirbanti V.Gintautienė sakė, kad Vidmantas iki armijos nebuvo padaręs jokių nusikaltimų. Tiesa, būdamas nepilnametis, kelis kartus pareigūnų buvo sugautas neblaivus.
Du sūnus užauginusi V.Gintautienė neslėpė, jog jaunesnysis Vidmantas nelabai linko prie mokslų, net nebaigė 10 klasių.
Pasvalietei nepatikdavo draugai, supę jos jaunėlį. Tad bandydama apsaugoti sūnų nuo blogos įtakos paragino jį eiti tarnauti į armiją.
Moteris sakė, kad Vidmantas niekada nebuvo išvykęs iš Lietuvos. Kartą ji pasiūlė sūnui važiuoti į užsienį užsidirbti.
Tačiau šis motinai atsakęs, kad iš anksto neturėdamas darbo sutarties niekur nevažiuosiąs: „Daugelis ten nuvažiuoja vogti. O aš to nedarysiu”.
Paklausta, ar Vidmantas bendravo su savo pusbroliu Marijumi, moteris gūžtelėjo pečiais: „Gal ir bendravo, tačiau į mūsų namus jis neateidavo. Aš buvau uždraudusi.
Marijus – Pasvalyje pagarsėjęs banditas”.
Motina nepanoro kalbėti
„Lietuvos ryto” korespondentai aplankė Pasvalyje gyvenančią M.Gintauto motiną.
Pedagoge vaikų darželyje dirbanti moteris pažvelgė į nuotrauką laikraštyje ir atsisakė kalbėtis. Ji nei patvirtino, nei paneigė, kad ten yra nufotografuotas teisiamųjų suole sėdintis jos sūnus Marijus.
M.Gintautas ne kartą buvo teistas už vagystes.
Pastarąjį kartą – 1998 metais. Po dvejų metų atlikęs bausmę grįžo iš įkalinimo įstaigos.
„Jo jau seniai nebėra Pasvalyje”, – sakė Pasvalio rajono pataisos inspekcijos vyresnioji inspektorė Dalia Bartkevičienė.
Žvelgdama į tariamojo V.Gintauto nuotrauką iš Rošforo teismo, ji sakė mananti, kad teisiamųjų suole sėdi M.Gintautas: „Seniai aš jį mačiau, tuomet dar paauglys buvo. Tačiau veido bruožai labai panašūs”.
D.Bartkevičienė apgailestavo, kad Prancūzijoje negražiai skambėjo Pasvalio vardas: „Pasvalys – frankofoniškas miestas.
Čia nuo seno visose mokyklose mokoma prancūzų kalbos, vaikai dalyvauja šios kalbos olimpiadose, bendradarbiauja su kai kuriais Prancūzijos miestais. O dabar – še tau, kaip mūsiškiai išgarsėjo”.
Ne pameta, o parduoda?
Pasak prokuroro P.Aurignaco, tapatybės problemos dvi Atlanto vandenyno pakrantę siaubusių pasvaliečių bylas tyrusiems pareigūnams galvos skausmą kėlė viso tyrimo metu.
Ypač pirmojoje, praėjusį lapkritį Rošfore teistų septynių pasvaliečių byloje.
„Abiejose bylose mes išsiaiškinome, kad savo pasus lietuviai ne pameta, o juos parduoda kitiems, kurie naudojasi svetima tapatybe. Dažnai tai būna tos pačios šeimos nariai”, – aiškino P.Aurignacas.
Lapkritį nagrinėtoje byloje svetimomis pavardėmis ir vardais dangstėsi net keli iš septynių teisiamųjų.
„Kiek pamenu, tuomet teistas Žygimantas Banelis (vienas gaujos vadeivų. – Red.) turėjo dvi ar tris svetimas tapatybes. Paaiškėjo, kad Arūnas Švedas iš tiesų buvo Kęstutis Švedas ir naudojosi savo brolio vardu.
Svetimu vardu dangstėsi ir Lietuvoje dėl žmogžudystės ieškomas Nerijus Kriukas.
Jis, be kita ko, aiškino, jog svetimą pavardę nusipirko, nes Lietuvoje pirkti pasus – plačiai paplitęs reiškinys”, – pasakojo prokuroro pavaduotojas.
Tiesos nežinojo ir advokatė
Ne ką mažiau už prokurorą apstulbo ir tariamą V.Gintautą gynusi advokatė Karine Prevoste.
Teisininkė „Lietuvos rytui” teigė neturėjusi nė menkiausio įtarimo, kad jos klientas buvo teisiamas svetima pavarde: „Žinoma, reikia dar viską patikrinti. Bet kuriuo atveju jis man niekada nieko apie tai nesakė”.
Advokatė neslėpė, kad tariamą V.Gintautą jai nebuvo lengva ginti: „Buvo labai sunku pelnyti jo pasitikėjimą. Gal kaip tik dėl to, kad jis dangstėsi svetima pavarde?”
Pagal pasą, remiantis gimimo data, ji manė gynusi jauniausią iš keturių teistų lietuvių.
„Tačiau dabar tai nebeaišku”, – sakė prancūzė. V.Gintautą prokuroras kaltino esant gaujos vadeiva.
Teisėjų kolegija, atrodo, šiuo kaltinimu patikėjo ir lietuvį nubaudė griežčiausia – 4 metų laisvės atėmimo – bausme.
Likusieji buvo nuteisti kalėti po 3 metus.
Gresia griežtesnė bausmė
Dvi pasvaliečių gaujas į kalėjimą jau uždarę ir vienos jų bylą Bretanėje tebetiriantys Prancūzijos pareigūnai klysta jau ne pirmą kartą.
Praėjusį lapkritį Rošforo teismas už akių 7 metams nelaisvės nuteisė Rimą Gorį ir išdavė tarptautinį arešto orderį.
Tik po kelių mėnesių paaiškėjo, jog prancūzų ieškomas R.Goris jau sėdi Prancūzijos Lorjano kalėjime dėl tų pačių laivų variklių vagysčių.
Gegužės mėnesį R.Gorio bylą Rošforo teismas nagrinėjo iš naujo, jau paties kaltinamojo akivaizdoje ir patvirtino ankstesnę 7 metų įkalinimo bausmę.
Rošforo teismui teks iš naujo nagrinėti ir V.Gintautu apsimetusio lietuvio bylą.
Manoma, kad už svetimos pavardės pasisavinimą lietuviui anksčiau skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė gali pasunkėti.
Edita Urmonaitė