Užvakar rytą Liepų gatvėje, pėsčiųjų perėjoje, buvo patrenkta mergaitė. Tai ne pirmas atvejis, kai miesto centre nukenčia pėstieji. Ne ką mažiau rizikuoja gatvę bandantys kirsti pėsčiųjų perėjose Herkaus Manto gatvėje, pavyzdžiui, ties M. Mažvydo alėja.
Pareigūnai abejoja, ar vien ženklais įmanoma sudrausminti eismo taisyklių nesilaikančius vairuotojus. Anot Klaipėdos VPK Eismo priežiūros skyriaus (EPS) viršininko Sauliaus Švėgždos, greitį apribojančių ženklų centre pakanka, tačiau vairuotojai ne visada jų paiso.
S. Švėgžda teigia, jog pareigūnai kasdien budi skirtingose miesto vietose, tačiau jų nėra tiek daug, kad galėtų kontroliuoti nedrausmingus vairuotojus ir užtikrinti pėsčiųjų saugumą. „Yra kaip yra”, – tarstelėjo jis.
Viršininko teigimu, pareigūnai budi tose miesto vietose, kur intensyvesnis eismas, kur vairuotojai labiau linkę rizikuoti, nepaisyti ženklų ar saugaus greičio, pavyzdžiui, Pilies ar P. Lideikio gatvėse. S. Švėgžda sako esąs įsitikinęs, kad miesto centre vairuotojai nelinkę viršyti leistino greičio.
Apie dažnas avarijas Liepų ar Herkaus Manto gatvėse jis taip pat teigė negirdėjęs, tad nemano, kad ten reikėtų papildomų kelio ženklų ar kitokių saugumo priemonių. Vairuotojai esą ir taip pyksta, kad 50 km/h greitis mieste nėra patogus. Be to, avarijoje ne visada būna kaltas vairuotojas, kiekviena situacija esanti skirtinga.
Įranga ne visur padeda
Pasak EPS vyr. specialisto Gintaro Ramanausko, papildoma įranga, pavyzdžiui, vadinamaisiais gulinčiais policininkais, sudrausminti vairuotojus ne visur galima. Ten, kur intensyvus eismas, važinėja viešasis transportas, magistraliniuose keliuose montuoti greičio slopinimo kalnelius ar panašius įrenginius nerekomenduojama.
Anot G. Ramanausko, dėl intensyvaus eismo tokia įranga greitai susidėvi, yra sulaužoma ar sulenda į asfaltą, tad netrukus ją vėl reikia keisti.
Panašius įrenginius geriau montuoti mažesnio intensyvumo keliuose, tačiau ir ten gali kilti nenumatytų kliūčių. Pareigūnas priminė, jog šiomis dienomis iš Minijos gatvės buvo pašalinti specialūs kalneliai, turėję priminti vairuotojams apie priekyje esančią pėsčiųjų perėją.
Tai padaryta, nes buvo surinkti 200 gyventojų parašai, kad vadinamieji „žadintuvai” kelia didelį triukšmą. Pasirodo, jiems ramus miegas buvo svarbiau už galimybę saugiau pereiti dideliais transporto srautais pagarsėjusią gatvę. „Brangus malonumas”, – apie būtinybę išmontuoti nepigiai kainuojančią įrangą sakė specialistas.
G. Ramanauskas teigia, kad dėl anksčiau minėtų priežasčių netikslinga įrengti greičio slopinimo įrangą ir Herkaus Manto gatvėje, kurią kerta pėstiesiems skirta M. Mažvydo alėja. Anot jo, čia galima tik raudona spalva, atkreipiančia vairuotojų dėmesį, nudažyti pačią perėją.
Tokių priemonių rekomenduojama imtis netoli mokyklų, ten, kur yra didesni žmonių srautais arba pastebimai padaugėja eismo nelaimių.
Pasiūlymu suabejojo
Klaipėdos savivaldybės administracijos Transporto tarnybos vedėjas Saulius Gudavičius sakė, kad rekomendacijų bei pasiūlymų dėl papildomų priemonių pėsčiųjų perėjose nuolat sulaukiama tiek iš policijos pareigūnų, tiek iš gyventojų. Saugaus eismo komisija šiuos pasiūlymus svarsto atsižvelgdama į turimas lėšas.
Anot vedėjo, pasiūlymų dėl papildomų saugumo priemonių Herkaus Manto gatvėje kol kas nesulaukta. Jis suabejojo, ar pėsčiųjų perėjas būtų įmanoma nudažyti raudonai. Vienas dalykas, dėl grindinio specifikos ir nelygaus paviršiaus tas perėjas būtų sunku padengti dažais.
Be to, valdininkas suabejojo, ar imtis kokių priemonių senamiestyje leistų paminklotvarkos specialistai.
Pasigenda kultūros
Visi pašnekovai vienbalsiai tvirtino, kad nelaimingų atvejų daugėja dėl vairuotojų kultūros stokos.
„Nuo idiotų vairuotojų niekas neapsaugos”, – įsitikinęs G. Ramanauskas. Jis mato vienintelę išeitį, galinčią vairuotojus priversti imtis proto – griežtesnes bausmes.
Jam pritarė ir S. Gudavičius, pastebėjęs, kad kuo geresnė yra kelio danga, tuo labiau padidėja juo važiuojančių automobilių greitis.
Klaipėdos technikos mokyklos, ruošiančios vairuotojus, atstovė pripažino, kad dabar automobilius valdančių žmonių kultūra – žema. Tam įtakos esą gali turėti padidėjęs gyvenimo tempas, nervinga situacija gatvėse.
Be to, anot jos, dėl sumažintų paruošimo valandų būsimieji vairuotojai vos spėja įsisavinti kelio eismo taisykles, tad apie vairavimo kultūros paskaitas nėra nė kalbos.
Anot atstovės, po naujųjų metų lyg ir planuojama keisti senokai neliestus reikalavimus vairavimo mokykloms: turėtų pailgėti kai kurių kategorijų būsimų vairuotojų amžiaus cenzas, galbūt bus skiriama daugiau valandų tiek teoriniam, tiek praktiniam mokymui.
Beje, pastarosiomis dienomis mieste gerokai padaugėjo avarijų: vien užpraėjusią parą užfiksuoti 32 eismo įvykiai. Anot EPS inspektoriaus Arūno Petrauskio, avarijų pagausėjo dėl šlapios dangos – vairuotojai nepaiso pasikeitusių oro sąlygų.
Sandra Lukošiūtė