Kai kurių meškeriotojų įsitikinimu, per miestus tekančiose upėse turėtų būti daug žuvies.
Šiaip jas išnaikina žvejai nevykėliai, dar kitaip vadinami brakonieriais. O štai į tekančią per miestą upę brakonieriai nedrįsta kišti snapo. Tačiau, kaip anądien teko matyti, nuo Danės pakrančių meškeriojantys vyrai neturėjo ko parnešti net katinui.
„Viskas priklauso nuo to, kokia ta upė. Miestuose dažniausia būna upių žiotys. Tokias vietas žuvys ne itin mėgsta. Taip pat miestuose upių krantai būna pakeisti, sutvirtinti, žuvims nėra kur slėptis, nebent dugne pasitaiko suverstų šiukšlynų. Žuvys labiau mėgsta natūralią upės vagą”, – sakė ichtiologas Antanas Kontautas, dirbąs Klaipėdos universiteto Biologijos katedroje lektoriumi.
„Smiltelės upelyje miesto ribose beveik jokio žuvelioko nepagausi, nors užmiestyje gyvybės yra. Danėje žuvys taip pat neužsilaiko, čia joms pernelyg bjaurus vanduo. Klaipėdos kanale daugiau žuvų pasitaiko prie uosto vartų. Giliau link uosto krantinių žuvys neplaukia, daug triukšmo. Tačiau jų gausu Smiltynės pusėje. Tai matyti ir iš nuolat žvejų apsėstos krantinės”, – aiškino ichtiologas Antanas Kontautas.
Anot jo, Klaipėdos upėse dažniausiai sukiojasi ešeriukai, kuojos, karšiai, kartais pasitaiko aukšlių, šlakių, stintų.
Geriausiai žvejybai tinka per mažus miestelius tekančios upės. Pavyzdžiui, Biržuose yra tikras žvejiškas rojus. Miestas įsikūręs ant Širvėnos ežero kranto, iš jo išteka ir įteka upės Apaščia ir Agluona. Krantai natūralūs, niekas jų betonu ar plytelėmis nesutvirtino. Didelių vandenį teršiančių įmonių nėra. Todėl nieko keista pačiame miesto centre išvysti guminiais auliniais batais vandenyje stovinčių meškeriotojų, kurie vieną po kito traukia nemenkus laimikius.
Vincas Grigas