Trečiadienio vakarą gausiai Savivaldybėn suplūdę senamiesčio verslininkai atidžiai klausėsi miesto planuotojų dėstomų ateities vizijų, tačiau aiškiai buvo matyti, kad kur kas labiau nei po kelerių metų ar net dešimtmečių įgyvendinsimi (o gal ir ne) projektai juos domina tai, ką jų labui valdžia ketina nuveikti jau šiandien ar bent per metus kitus.
Kaip aktualiausios, neatidėliotino sprendimo reikalingos problemos buvo įvardytos šios: automobilių eismo sureguliavimas, vietų jiems stovėti gausinimas ir senamiestį bei jo gyventojus ir svečius terorizuojantys elgetos.
Pasak VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” vadovo Gintaro Neniškio, vietų automobiliams statyti senamiestyje išties katastrofiškai trūksta. Šiandien jų, be kiemų, senamiestyje priskaičiuojama vos 450, o reikėtų turėti bent tūkstantį. Šią problemą, pasak G. Neniškio, iš dalies padėtų išspręsti automobilių stovėjimo senamiestyje apmokestinamas, tačiau ir tai ne išeitis.
Pasak Savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo Almanto Mureikos, padėtis pagerėtų tik senamiesčio prieigose įrengus keletą požeminių ir kelių aukštų antžeminių aikštelių. Kaip labiausiai joms tinkamas vietas vyriausiasis miesto architektas įvardijo Klaipėdos piliavietę, teritorijas prie „Baltijos” laivų statyklos ir buvusio tabako fabriko bei Atgimimo aikštę. Pastarojoje po žeme, A. Mureikos įsitikinimu, galėtų tilpti keli šimtai automobilių.
Verslininkai buvo apraminti, kad rekonstruojant Turgaus gatvę darbai bus rikiuojami taip, kad jų patiriami nuostoliai būtų kuo mažesni. Kada ir kuris jos ruožas bus uždarytas, ketinama spręsti tik pasitarus su čia įsikūrusių parduotuvių, kavinių ir kitų gausiai lankomų pramogų vietų šeimininkais. Pasak Miesto ūkio departamento vadovo Alfonso Šimkaus, architekto Vytauto Šliogerio suplanuota, miestui apie 3 mln. Lt kainuosianti rekonstrukcija Turgaus gatvę pakeis neatpažįstamai, tad šiek tiek pakentėti išties esą verta.
Tam tikrų nepatogumų nepavyks išvengti ir kitais metais – ėmusis rekonstruoti senąjį Biržos tiltą. Šiems darbams ketinama išleisti 3-4 mln. litų.
Iš viso, sakė A. Šimkus, 2006-aisiais einamiesiems senamiesčio tvarkymo darbams, apšvietimo sistemai gerinti, želdynams prižiūrėti, grafičiams valyti, naujiems suoliukams įrengti, šiukšliadėžėms pirkti ketinama skirti apie 1,5 mln. litų – 300 tūkst. litų daugiau nei šiais metais.
Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos Audronės Liesytės, senamiestį ypač pamėgusių elgetų problemą ketinama išspręsti šiuo metu galiojančias Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisykles papildžius punktu, draudžiančiu prašinėti išmaldos, rinkti aukas, balsu ar kitokiu veiksmu bandyti drumsti praeivių bei viešojo maitinimo įstaigų lankytojų ramybę. Pasak A. Liesytės, jau rengiamas atitinkamas sprendimo projektas, kuris kuo skubiau bus pateiktas miesto Tarybai tvirtinti.
Senamiesčio verslininkų sąjungos aktyvui buvo glaustai pristatyta ir garsioji senamiesčio regeneravimo galimybių studija, su senamiesčiu susiję baigiamo rengti naujo miesto bendrojo plano sprendiniai, pateikta informacija apie suplanuotus ir išnuomoti ketinamus žemės sklypus, galimybes gauti valstybės ar Savivaldybės paramą namams rekonstruoti bei kitas naujoves.
Savo pageidavimus bei pastabas verslininkai išdėstė merui įteiktame kreipimesi. Be jau minėtų problemų, jame siūloma steigti senamiesčio seniūniją, atsisakyti vaizdą bjaurojančių šiukšlių konteinerių, o vietoj jų įdiegti šiuolaikišką giluminę atliekų surinkimo sistemą ir kt.
Tai buvo jau trečias pavasarį į kovą už savo išlikimą bei gražesnę aplinką pakilusių ir jau į sąjungą spėjusių susiburti senamiesčio verslo žmonių ir valdžios atstovų susitikimas. Jo metu abi pusės ne be pasitenkinimo konstatavo, kad dialogas, tegu ne iškart ir nevisiškai sklandžiai, užmegztas, ir jau vien tai esąs didelis laimėjimas, svarbus žingsnis bendro tikslo – gražaus ir patogaus gyventi senamiesčio link.
Vilija Šilinienė