Rudenį suskantame vartoti įvairiausius vitaminus ir mikroelementus. Bet ar jie dera tarpusavyje?
Vitaminams nekenkia
Pastaruoju metu daug kalbama, kad vitaminai ir mineralai nedera vieni su kitais, o vietoje vienos polivitaminų tabletės geriau reiktų vartoti kelias.
Iš tikrųjų vitaminai ir mineralai gali sąveikauti tarpusavyje.
Naujausi mokslininkų eksperimentai parodė, kad vitaminų pasisavinimas nepriklauso nuo to, ar komplekse yra mikroelementų. Todėl galima nesibaiminti, kad dėl mineralų nebus pasisavinami vitaminai.
Šiek tiek kitokia padėtis su mikro- ir makroelementais. Susimaišę viename „kokteilyje”, jie gali ir pakenkti, ir duoti naudos.
Kalcis mažina geležį
Šiandien žinoma, kad vitaminas B6 gerina magnio pasisavinimą, o vitaminas D – kalcio ir fosforo. Kad chromas ir geležis būtų geriau pasisavinti, būtinas vitaminas C, o varis sustiprina geležies teikiamą naudą. Antioksidacinį vitamino E efektą sustiprina mikroelementas selenas, cinkas „dirba” kartu su manganu, saugodamas ląsteles nuo suirimo. Jeigu šie komponentai yra vienoje tabletėje, tai naudinga.
Tačiau mineralai gali konkuruoti ir vieni su kitais, ir su vitaminais. Pavyzdžiui, kalcis mažina geležies, o cinkas – vario, geležies ir kalcio pasisavinimą. Dėl didesnio vitamino C kiekio organizme gali stigti vario.
Būtent todėl antagonistinius mikroelementus rekomenduojama gerti skirtingu paros metu. Vietoje vienos polivitamino tabletės su dešimčia mineralų verčiau gerti dvi arba tris skirtingos sudėties tabletes. Tokių kompleksų jau esama. Tik toli gražu ne visiems reikia polivitaminų kompleksų su mineralais.
Daugiau – tai ne geriau
Manoma, kad kuo daugiau komponentų yra polivitaminų tabletėje, tuo ji naudingesnė. Polivitaminų nauda nustatoma ne pagal komponentų kiekį, bet pagal jų poreikį organizmui. Gydomasis vitaminų ir mikroelementų efektas pasireiškia tik tada, kai jų organizme stinga. Jeigu gaunama visų reikalingų vitaminų ir mineralų, neverta tikėtis, kad tabletės suteiks papildomą efektą. Daugumos vitaminų perteklius iš organizmo pasišalina su šlapimu. O mikroelementai gali kauptis. Jų perteklius kenkia taip pat, kaip ir trūkumas. Per gausiai gaunami mikroelementai netgi gali išprovokuoti rimtas ligas.
Kai kuriems žmonėms dažnai stinga geležies, magnio, cinko, jodo, seleno ir kitų elementų. Tačiau vieno iš šešių Europos gyventojų organizme yra mikroelementų perteklius. Priešingai nei manoma kaupiasi ne tik toksiški mikroelementai švinas, kadmis ir aliuminis. Pasitaiko ir naudingų, gyvybiškai svarbių mineralų – geležies, vanadžio, boro, nikelio, chromo – perteklius.
Todėl prieš pradedant vartoti mikroelementus pravartu sužinoti, kiek jų yra organizme.
Mikroelementai reikalingi
Ar mikroelementai reikalingi, tiksliausiai parodo jų kiekio organizme analizė. Tik ne visur ji atliekama.
Tyrimui galima paimti kraujo, tačiau kur kas informatyvesnis mikroelementų ištyrimas plaukuose. Kartais derinami abu metodai. Plaukai kaupia mineralus, todėl jų analizė suteikia informacijos apie mikroelementų kiekį organizme per ilgą laiką. Kraujo analizė leidžia įvertinti tos minutės organizmo poreikius.
Beje, darant plaukų analizę galima nustatyti ir mineralų stygių, ir perteklių. Turėdamas šių tyrimų duomenis, gydytojas gali tiksliai pasakyti, kokie vitaminų ir mineralų kompleksai jums tiks, o kokie kategoriškai draudžiami.
Perteklius kenkia
Galima atlikti ir vitaminų kiekio organizme analizę, bet ji nėra tokia svarbi. Daugumos vitaminų perteklius iš organizmo pašalinamas ir nesikaupia. Pavojingas tik vitaminų A ir D perteklius.
Todėl vitaminams taikomos tokios taisyklės: profilaktikai reikia vartoti polivitaminus, kurių dozė neviršija paros poreikio. Tokia informacija nurodoma ant kai kurių vitaminų pakuočių ir daugelyje farmakologijos žinynų. Moterims ir vyrams reikia skirtingų dozių. Skiriasi ir amžiaus periodai.
Maistas neatstoja
Šiandien gana sudėtinga išsiversti be papildomų polivitaminų. Labai pasikeitė žmonių mitybos vertė, ypač pastaraisiais metais. Perkame daug lengvai virškinamo, patogiai vartojamo maisto. Produktai konservuojami, intensyviai apdorojami. Taip jie gali būti ilgai laikomi, tačiau praranda vitaminus ir mineralines medžiagas.
Mokslininkai apskaičiavo, kad tris dienas išlaikius produktus šaldytuve, prarandama apie 30 proc. vitamino C.
Kur kas mažiau vitaminų yra šiuolaikinėse daržovėse ir vaisiuose, kurie išauginti šiltnamiuose. Vitaminų kiekis juose labai priklauso nuo dirvos, panaudotų trąšų ir laistymo. Todėl labai sunku apskaičiuoti, kiek iš tikrųjų gavote vitaminų.
Nuolat nevartoti
Visiems rekomenduojama nuo 1 iki 3 kartų per metus vartoti polivitaminų kompleksus, kuriuose yra gyvybiškai svarbių vitaminų. Profilaktikai tokie preparatai skiriami 1-2 mėnesių kursui.
Jeigu analizė parodė, kad organizmui reikia mikroelementų, būtina parinkti atitinkamą vitaminų kompleksą su mineralais. Vitaminų ir mineralų vartojimo kursai tokie patys: nuo 1 iki 2 mėnesių 1-3 kartus per metus. Norint, kad organizmas kuo geriau pasisavintų mikroelementus, pageidautina vartoti šiuolaikiškus preparatus, kuriuose mineralai paskirstyti keliose tabletėse, atsižvelgiant į teigiamą ir neigiamą tarpusavio sąveiką.
Tuo metu, kai organizmas „ilsisi” nuo polivitaminų, pravartu vartoti askorbino rūgštį – 50-75 mg per dieną. Laikant ir gaminant maistą, vitaminas C greitai suyra. Todėl daugeliui žmonių jo gali stigti.
Prieš ar po valgio?
Maiste dažnai yra medžiagų, skatinančių fiziologinį vitaminų pasisavinimą. Todėl polivitaminų kompleksus remonduojama vartoti valgio metu, užgeriant pakankamu kiekiu skysčio. Jeigu vitaminų ir mineralų kompleksas vartojamas kartą per dieną, geriausia tai daryti sočiausiai valgant pirmoje dienos pusėje.
Šiandien paplito lėtai tirpstantys vitaminų preparatai, kuriuos organizmas suvirškina ir pasisavina per 8-12 valandų. Tai suteikia šiokį tokį pranašumą: vitaminų komponentai mažiau sąveikauja tarpusavyje ir visapusiškiau panaudojami.
Kai ant pakuotės neparašyta „kramtomi”, tabletę ar kapsulę reikia praryti nekramtant. Kitaip dalis vitaminų suirs burnoje ir skrandyje.