Lietuviai kantrūs. Dėl skausmo į gydytojus kreipiasi tik tuomet, kai jis tampa nepakeliamas, o dažnai – ir sunkiai pagydomas. Tokiems žmonėms tabletės dažniausiai padėti jau nebegali.
Vienintelė jų viltis – skausmo klinikų gydytojai, gelbstintys kartais iš dešimtmečius kamavusių sopulių. Vienas iš nedaugelio mūsų šalyje veikiančių specializuotų skausmo gydymo skyrių įkurtas ir Klaipėdoje.
Sugriauna gyvenimą
Apie 60 proc. visų pacientų pas gydytojus atveja skausmas. Tai vienas labiausiai paplitusių, tačiau blogiausiai gydomų simptomų.
Klaipėdos ligoninėje prieš metus įkurto Skausmo skyriaus vedėjas Albertas Albertjanas sakė, kad paprastai skausmas yra ligų ar traumų požymis, informuojantis apie tai, jog kažkas žmogaus sveikatai negerai, ir verčia ieškoti skausmo priežasties.
Dažniausiai skausmas turi aiškią pradžią ir priežastį, kurią reikia pašalinti.
Tačiau ilgai kenčiant šis varginantis simptomas taip išsikeroja, kad virsta liga, kurios išgydyti įprastais būdais medikai nebepajėgia.
Negydomas arba ilgai ir neteisingai gydomas skausmas išsekina ir apsunkina gyvenimą. Skausmų kamuojamas žmogus tampa nedarbingas, piktas, pašlyja jo santykiai su šeima ir draugais, sutrinka seksualinis gyvenimas. Neretai skausmo iškankinti žmonės suserga depresija, žinoma atvejų, kai dėl nepakeliamo skausmo ryžtasi net savižudybei.
Simptomas tampa liga
Lėtinis skausmas Europai per metus kainuoja 34 milijardų eurų. Vidutiniškai 19 proc. europiečių nuolat kenčia lėtinius skausmus.
VU Santariškių klinikų Skausmo klinikos vedėja ir skausmo gydymo pradininkė mūsų šalyje gydytoja Janė Baublienė tvirtina, kad Lietuvoje ši padėtis dar prastesnė. Pasak jos, Lietuvoje medikamentų skausmui malšinti sunaudojama keliasdešimt kartų mažiau nei kitose Europos šalyse.
Skausmo klinikų, kurios skirtos gydyti skausmą efektyviais, pažangesniais metodais, Lietuvoje nėra daug, o modernūs skausmo malšinimo būdai mūsų žmonėms labai sunkiai prieinami.
Jos teigimu, yra įprasta gydyti ligas, tačiau neretai pamirštama, kad lydintys simptomai – stiprus skausmas – žmogui yra dar baisesni nei pati liga. Lietuvoje žmonės dar tebėra įpratę kentėti skausmus ir net nebando jų įveikti.
J.Baublienės teigimu, šiandien lėtinis skausmas medicinoje jau yra vertinamas kaip atskira liga ir yra skiriami specialūs būdai skausmui gydyti.
Gydė tūkstantį
Pirmasis skausmą kaip ligą prieš penkiasdešimt metų gydyti pradėjo amerikietis anesteziologas Džonas Bonika (John Bonica). Dabar pasaulyje jau veikia keli tūkstančiai skausmo klinikų, Lietuvoje – tik penkios.
Viena jauniausių medicinos rūšių mūsų šalyje atsirado vos prieš 11 metų, o Klaipėdoje – prieš metus. Klaipėdos ligoninės Onkologijos departamento pastate 5 aukšte pernai įkurtas Skausmo skyrius, kuriame jau gydyta tūkstantis pacientų ne tik iš mūsų miesto ir apskrities, bet ir Tauragės, Mažeikių, netgi Rygos.
Kankina nugaros skausmas
Nors įsivaizduojame, kad dažniausiai dėl skausmo kenčia vėžiu sergantys žmonės, A.Albertjanas patikino, jog jie sudaro tik dešimtadalį skausmus kenčiančių jo pacientų. Kur kas dažniau nei manome, žmones kamuoja nugaros skausmai dėl stuburo disko išvaržų, radikulitų, pečių juostos raumenų skausmai dėl osteochondrozės, patempimų, nuolatinės neteisingos kūno padėties ar automatinių judesių. Šie žmonės ir yra pagrindiniai Skausmo skyriaus pacientai.
Pasak gydytojo, daugelis jų yra pakankamai jauni žmonės, kuriems labai svarbu ir vėl tapti darbingais.
Po procedūros – namo
Skausmo skyrius nėra tradicinis ir labiau primena dienos stacionarą. Čia gydytojas pacientus priima ambulatoriškai. Nors skyriuje įrengtos palatos, tačiau po procedūrų pacientai nakvoti ligoninėje nelieka, o į ją sugrįžta blogiausiu atveju po mėnesio.
Čia skausmas gydomas moderniomis intervencijomis, kurių metu medikamentai leidžiami prie nervų rezginių arba stuburo nervų šaknelių, atliekamos įvairių nervų blokados. Dažnai suleidžiami vaistai gydo uždegimą ir tuo pačiu malšina skausmą.
Operaciją pakeičia dūris
A.Albertjanas teigia, kad viena efektyviausių priemonių, padedančių žmonėms atsikratyti nugaros skausmų, yra epidūrinės injekcijos. Jų metu priešuždegiminiai vaistai suleidžiami prie stuburo smegenų dangalo.
Pasiekę užspaustas nervų šakneles jie veikia 2-3 savaites. Išgijus uždegimui, atsipalaiduoja raumenys, o kartu praeina ir skausmas. Gydytojas sako, kad šios procedūros efektyvumas priklauso nuo pažeidimo lygio ir laiko, kurį tęsiasi skausmas. Tyrimais įrodyta, kad tuo atveju, kai skausmas nėra įsisenėjęs ir tęsiasi iki trijų mėnesių, epidūro procedūra padeda 80 – 100 proc. atvejų. Jei skausmas tęsiasi iki pusės metų, procedūra efektyvi 67 – 74 proc., o jei ilgiau nei metus – 50 proc. gydytų pacientų.
Gydytojas tikina, kad tokios procedūros daugelį žmonių išgelbėja nuo stuburo disko išvaržos operacijos, kuriai žmonės dažniausiai ryžtasi tik dėl nuolatinio skausmo. Tačiau skausmas nėra ta priežastis, dėl kurios reikėtų operuoti stuburą. Pasak A.Albertjano, pasaulyje operuojama tik 2 proc. stuburo disko išvaržų. Dažniausiai operuojami tie, kuriems išvarža užspaudžia nervus ir sutrikdo normalias fiziologines funkcijas.
Skaudėjo 30 metų
Ne vienerių metų patirtį gydant skausmą turintis gydytojas A.Albertjanas sako negalįs pasakyti, kiek gydytų pacientų jis visiškai išvadavo iš skausmo.
Tačiau neslepia, kad yra ir tokių ligonių, kuriems padėti negali netgi patys moderniausi skausmo gydymo metodai.
Pasak mediko, sunkiausiai gydomi yra tie skausmai, kurie gimsta žmogaus galvoje. Jam yra tekę gydyti žmogų, kurį pilvo skausmai kamavo 30 metų. Ištyrus nuo galvos iki kojų, taip ir nepavyko ne tik atrasti skausmo priežasties, bet ir padėti įveikti skausmą.
A.Albertjanas įsitikinęs, kad tokiems žmonėms vien skausmo gydyti nepakanka, būtinas ir psichiatro paskirtas gydymas.
Jolanta Juškevičienė