Netikėtas kompozicijų derinys paskutiniame „Gaidos” koncerte spalio 28-ąją Kongresų rūmuose kai kam gali pasirodyti net šokiruojantis. Kaip bežiūrėtum, tačiau Frankas Zappa ir Bronius Kutavičius – skirtingų galaktikų žvaigždės, o jų kūrinių gretinimas gali įkvėpti begalę paradoksalių minčių. Juolab, kad grynoji simfoninė muzika tradiciniam orkestrui nėra tikrasis nei vieno, nei kito amplua, o šiuolaikinis repertuaras Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui ir jo meno vadovui Gintarui Rinkevičiui – taip pat yra veikiau išimtis nei taisyklė.
Ekscentriškasis Frankas Zappa garbinamas už išradingą roko muziką, o apie tai, kad jis kūrė ir simfoninius opusus, daugelis net nežino. Dievinęs Varčse’ą, Stravinskį, Stockhauseną, Zappa pats siekė būti pripažintas „tikru” kompozitoriumi. Jo muzika orkestrui eklektiška, netgi ne itin simfoniška, tačiau savita ir įdomi. Koncerto metu girdėsime penkis įžymiojo rokerio orkestrinius kūrinius, kurių partitūros pagaliau, tarpininkaujant Zappa’os našlei Gail, buvo gautos iš kompozitoriaus ir aranžuotojo Ali N. Askino, jis 1991-1993 metais kartu su Zappa dirbo „Ensemble Modern” projekte „The Yellow Shark”. Pjeses „Envelopes” („Vokai”) bei „Revised Music for Low Budget Orchestra” („Naujai redaguota muzika mažo biudžeto orkestrui”) Zappa rašė įtikėjęs savo kompozitoriška misija, tuo tarpu „Dog Breath Variations / Uncle Meat” („Šuns lekavimo variacijos / Dėdė mėsa”) ir „BeBop Tango” buvo kuriamos tarsi pasišaipant iš orkestrinės muzikos tradicijos.
Pagaliau Zappa’os muzika skambės „gyvai” Vilniuje, mieste, kur tarp nedaugelio kompozitoriams pastatytų paminklų (Čiurlioniui, Moniuškai), puikuojasi ir paminklas Frankui Zappai.
Lietuvių muzikos klasikas Bronius Kutavičius sumanė naują didžiulį ciklą pagal Kristijono Donelaičio „Metus”. Nors, pasak kompozitoriaus, Donelaičiui labiau tiktų akmenys, molinukai, lankas ar šiaudo birbynė, pirmosios ciklo dalies „Pavasario linksmybės” skambesiui sukurti jis pasitelkė simfoninį orkestrą. „Nebus jokio folkloro”. Gamtos prabudimas, atgimimas – svarbiausioji „Pavasario linksmybių” tema, apimanti ir perėjimą iš žiemos į pavasarį, ir galiausiai – įsiliejimą į vasarą. Šis kūrinys – tai pirmasis Kutavičiaus prisilietimas prie gryno simfoninio orkestro, nes iki šiol simfoniniams kūriniams kompozitorius dažniausiai pasitelkdavo mišrų chorą.
Antroji lietuviška vakaro premjera – Arvydo Malcio simfonija „Išlaisvinti daiktai”. Kompozitorius pats griežia orkestre ir žino, kaip pasiekti, kad orkestrinis skambesys būtų sklandus ir spalvingas. Naujasis opusas – trijų, tradiciškai išsidėstančių dalių: pirmoji – koncertiška sinfonietta, antroji dalis – lėtoji, skirta apmąstymams, prisiminimams ir – finalas, kur dominuoja pasažų, galingų garso srautų judėjimas.
Paskutinįjį „Gaidos” koncertą spalio 28 d. Vilniaus kongresų rūmuose grieš Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguos Gintaras Rinkevičius.