Didžiausios Lietuvoje viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „TNS Gallup” duomenimis, artimiausiu metu senos statybos butai ir namai išliks paklausūs – juos ketina pirkti 36,5 proc. visų vilniečių, ketinančių įsigyti nekilnojamo turto. Tai paaiškėjo šių metų rugsėjo mėnesį bendrovei apklausus 500 18-74 metų amžiaus sostinės gyventojų.
Pasak „TNS Gallup” marketingo direktoriaus Edmundo Bražėno, senų butų ir namų paklausa tik šiek tiek atsilieka nuo naujos statybos nekilnojamo turto paklausos. Naujos statybos butus ar namus ketina pirkti 38 proc. respondentų, dar 26 proc. rinksis prieš 2-15 metų statytus butus ar namus.
Artimiausiu metu pirkti ar parduoti nekilnojamąjį turtą ketina 7 procentai vilniečių. „Tokia pati dalis gyventojų nurodė operacijas su nekilnojamuoju turtu atlikę per kur kas ilgesnį – dviejų pastarųjų metų – laikotarpį, tad pastebima aiški besitęsiančio gyventojų aktyvumo nekilnojamojo turto rinkoje didėjimo tendencija,” – sakė E. Bražėnas.
Pasak nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus” vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio, didžiausi rinkos aktyvumo varikliai Vilniaus mieste yra itin palankios būsto kreditavimo sąlygos, menkas apsirūpinimo būstu lygis, prasta esamo būsto fondo kokybė bei subjektyvūs faktoriai, tokie kaip baimė, kad vėliau turtas dar labiau brangs bei noras uždirbti iš kainų kilimo.
Remiantis tyrimo duomenimis, artimiausioje ateityje didės ne tik vilniečių aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje, bet ir jų vidutinės išlaidos nekilnojamam turtui įsigyti. „Prieš porą metų daugiau nei pusės visų nekilnojamo turto sandėrių vertė siekė iki 100 tūkst. litų. Tuo tarpu jau per artimiausius 12 mėnesių numatoma, kad per 50 proc. visų sandorių bus 100-200 tūkst. litų vertės, apie 20 proc. – 200-300 tūkst. litų, o 7 proc. sudarys didesni nei 300 tūkst. litų nekilnojamojo turto pirkimo, pardavimo sandoriai,” – sakė E. Bražėnas.
„Vilniaus mieste pastaruosius dvejus metus pastebimas nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo didėjimas. Vien per devynis šių metų mėnesius gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainos Vilniuje išaugo apie 30-40 proc., o 2004 metais kainos kilo 20-40 proc. Tad nenuostabu, kad vidutiniai sandorių dydžiai auga tokiais tempais,” – sakė S. Vagonis.
Pasak S. Vagonio, didžiausią paklausą turi mažesnio ploto (iki 65 kv. m. ploto) butai bei žemės sklypai mieste ir miesto prieigose, skirti tiek individualių, tiek ir daugiabučių namų statybai. „Nekilnojamuoju turtu Vilniaus mieste, ypač Senamiestyje ir prestižiniuose rajonuose, domisi ne tik vilniečiai, bet ir kitų miestų gyventojai bei užsienio piliečiai, tad darant išvadas apie rinkos aktyvumą reikia nepamiršti, kad paklausą didina ne tik vilniečiai, bet ir pirkėjai „iš šalies”:užsienio lietuviai, užsieniečiai, kitų Lietuvos miestų gyventojai, norintys investuoti lėšas arba apsigyventi Vilniuje,” – sakė Saulius Vagonis.
Per 17 proc. vilniečių, planuojančių įsigyti butą ar namą, būsto paieškos ar pardavimo rūpesčius yra linkę patikėti nekilnojamojo turto agentūroms. Informacijos apie nekilnojamąjį turtą Vilniaus gyventojai planuoja daugiausia ieškoti internete ar laikraščiuose, kitas svarbus informacijos šaltinis – draugai.
„Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad vis svarbesnis tampa statybų bendrovių įvaizdis – per 70 proc. būsimų naujos statybos butų ir namų pirkėjų nurodė, kad jiems yra svarbu arba labai svarbu, kuri statybos bendrovė stato jų būstą,” – sakė E. Bražėnas.
„TNS Gallup”