Devyniasdešimt keturiais litais (iki 1084 litų) padidėjusios draudžiamosios pajamos ir nuo 172 iki 200 litų pakilusi bazinė pensija ne tik pagerino vidutinius socialinio draudimo išmokų dydžius. Dėl šių pokyčių, o taip pat dėl iki 550 litų pakilusios minimalios mėnesinės algos (MMA) nuo liepos 1 d. kai kuriems socialinio draudimo sistemos dalyviams pasikeitė valstybinio socialinio draudimo įmokos dydis.
Įmokų dydžių pasikeitimus, jų surinkimo bei įsiskolinimo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui problemas komentuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros”) Įmokų administravimo skyriaus vedėjas Laimonas RUDYS.
Permainas pajuto visi „Sodros” sistemos dalyviai
Nuo šių metų liepos socialinio draudimo senatvės pensija vidutiniškai išaugo 50 litų, pirmos grupės invalidumo – 42, antros – 28, o trečios – 14 litų. Be to, šią vasarą didėjo ir ligos bei motinystės socialinio draudimo pašalpos. Išankstiniais „Sodros” Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus skaičiavimais, padidėjusioms socialinio draudimo išmokoms per šiuos metus iš viso gali prireikti 281 mln. litų.
Keičiantis svarbiausiems socialinio draudimo išmokų apskaičiavimo rodikliams, kinta ir socialinio draudimo įmokos dydis. Kalbintas „Sodros” darbuotojas atkreipė dėmesį, jog bazinės pensijos padidinimas lemia socialinio draudimo įmokos dydį, mat, kai kuriems socialinio draudimo sistemos dalyviams, ypač savarankiškai dirbantiems asmenims, šis rodiklis yra taikomas nustatant prievolę mokėti „Sodros” įmokas.
Savarankiškai dirbantys asmenys (individualių įmonių savininkai, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, t.y. advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys bei kiti asmenys) ir savanoriškuoju socialiniu pensijų draudimu apsidraudę asmenys, mokantys 50 proc. bazinės pensijos dydžio socialinio draudimo įmokas, nuo liepos 1 dienos moka 100 litų dydžio mėnesio įmokas. Atitinkamai, trijų mėnesių (ketvirčio) įmokų suma yra 300 litų. Įmokos mokamos kartą per ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos. „Geriau sumokėti iki šios datos, nes negavusi pinigų „Sodra” iš karto pradeda skaičiuoti 0,03 proc. priskaičiuotų privalomojo socialinio draudimo įmokų sumos dydžio delspinigius”, – sako L.Rudys. Pasak jo, tokie veiksmai numatyti Valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Pagal jį parengta ir nuo praeitų metų balandžio galioja Priverstinio poveikio priemonių draudėjams taikymo tvarka.
Skolininkai įspėjami raginimais
Laiku atsiskaityti su „Sodra” prisimena ne visi: samdomiems darbuotojams toks atsiskaitymas nesudėtingas – socialinio draudimo įmokos, jei jų draudėjo nekamuoja ekonominiai sunkumai, jiems yra priskaičiuojamos ir pervedamos į „Sodrą” automatiškai, tačiau savarankiškai dirbantys asmenys sumokėti „Sodrai” pamiršta dažniau. Priežastis paprasta – tai reikia daryti tik kartą per ketvirtį. Kaipgi jiems pranešama, kad jiems prasidėjo nuobaudos laikas? Pasak L. Rudžio, pagal Priverstinio poveikio priemonių draudėjams taikymo tvarką pranešimas apie pradėtus skaičiuoti delspinigius ir raginimas kuo skubiau atsiskaityti su „Sodros” biudžetu išsiunčiamas nedelsiant ir turi pasiekti draudėją per keletą artimiausių dienų. Tačiau gali atsitikti, kad pranešimas siunčiamas vėliau, nes taikomos kitos Priverstinio poveikio priemonių draudėjams taikymo tvarkoje numatytos skolos susigrąžinimo priemonės.
„Jeigu įsiskolinęs draudėjas turi sąskaitą, į ją nukreipiamas išieškojimas, jei jos neturi arba sąskaitoje nėra lėšų, tuomet siunčiamas raginimas. Skirtingos poveikio priemonės taikomos dėl draudėjų priskyrimo skirtingoms kategorijoms – savarankiškai dirbančių asmenų ir draudėjų, turinčių samdomus darbuotojus, t.y. juridinių asmenų”, – sakė L. Rudys.
Skolą gali išskaičiuoti iš atlyginimo ir iš pensijos
Nuo šių metų sausio 1 dienos pasikeitus Socialinio draudimo įstatymui, įstatymų leidėjas suteikė „Sodrai” dar vieną teisę – nukreipti išieškojimą į skolingo asmens pajamas, gaunamas iš darbo, arba į kitas jo gaunamas išmokas, pavyzdžiui – pensiją. Todėl, pasak kalbinto specialisto, teritoriniuose skyriuose už įmokų surinkimą atsakingi darbuotojai glaudžiai bendradarbiauja su pensijų specialistais, jiems perduodami sprendimus dėl priverstinės draudėjų skolos išskaičiavimo.
„Tokia nuostata įstatyme atsirado todėl, kad dažnai pasitaiko, jog samdomi darbuotojai dar turi savo verslą, tačiau nenori, jų nuomone, du kartus mokėti socialinio draudimo įmokų. Tokiu atveju žmogaus, kaip savarankiškai dirbančio asmens, nesumokėtos įmokos gali būti išieškotos iš jo kaip samdomo darbuotojo gaunamo atlyginimo. Pasitaiko, kad individualia veikla užsiima ir į pensiją išėję asmenys. Jiems taikomos tos pačios įstatymų nuostatos, tad atsiradęs įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo biudžetui išieškomas iš pensijos”, – pateikė keletą pavyzdžių L.Rudys.
Delspinigių dydį tvirtina ministras
Specialistas pabrėžė, kad delspinigiai skaičiuojami visiems vienodu dydžiu – 0,03 proc. nuo priskaičiuotų privalomojo socialinio draudimo įmokų sumos. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą šis dydis yra susietas su finansų ministro patvirtinta Mokesčių inspekcijos delspinigių skaičiavimo tvarka. Delspinigių dydis tikslinamas kas ketvirtį finansų ministro įsakymu. Teismo nuomone, 0,03 proc. dydžio suma už vieną praleisto mokėjimo dieną yra protinga netesybų norma.
Galima prašyti atidėti
„Sodra”, nors ir griežta, nesiekia žlugdyti verslo. „Veikiau priešingai, pats įstatymas numato galimybę atidėti įsiskolinimo padengimą”, – sako L.Rudys. Priemonės, galinčios palengvinti į nelengvą padėtį patekusio draudėjo situaciją ir skolos „Sodrai” grąžinimą, yra delspinigių už pavėluotai sumokėtas ar pervestas socialinio draudimo įmokas išieškojimo laiko atidėjimas bei baudos už neteisėtai sumažintas valstybinio socialinio draudimo įmokas mokėjimo grafiko nustatymas. Visgi L.Rudys pataria, kad, teikiant tokius prašymus svarstyti „Sodros” taryboje, būtina juos pagrįsti finansiniais skaičiavimais ar ekonominiais rodikliais. Skolos atidėjimo prašymai, argumentuoti šeimos bėdomis, sveikatos problemomis ar kitomis su verslu nieko bendro neturinčiomis priežastimis, nėra tenkinami.
L.Rudžio duomenimis, draudėjai vis labiau informuojami ir naudojasi įstatyme numatytomis priemonėmis, pavyzdžiui, įvykdoma apie 70 proc. dėl skolos mokėjimo grafiko nustatymo pasirašytų sutarčių. Iš viso per 2004 metus buvo surinkta 5 mlrd. 415 mln. litų, arba 99,4 proc., iš jų – 144 mln. litų išieškota taikant priverstinio poveikio priemones.
Aurelija Juodytė