Ketverius metus Lietuvoje dirbantys užsieniečiai tvirtina paisantys šalies įstatymų ir neišnaudojantys darbuotojų, kaip tuo įsitikinę Kauno apskrities profesinės sąjungos atstovai
Italijos kapitalo bendrovės „Lietlinen” vadovai susirūpino savo kompanijos įvaizdžiu po to, kai Kauno apskrities profesinė sąjunga dėl užsienio verslininkų veiksmų teisėtumo kreipėsi į prokuratūrą.
„Profsąjungos pateikta informacija apie įstatymų pažeidimus neatitinka tikrovės”, – „Kauno dienai” tvirtino „Lietlinen” prezidento patarėjas Filipas Kamonis, įrodinėjęs, kad įmonėje darbuotojai tikrai nėra išnaudojami.
Laukia prokurorų klausimų
Kaip jau esame rašę, Kauno miesto apylinkės prokuratūra, gavusi Kauno apskrities profesinės sąjungos pareiškimą, pradėjo aiškintis, ar italų valdomos bendrovės „Lietlinen” administracija netrukdė profesinės sąjungos veiklai ir neklastojo dokumentų.
Profsąjungos atstovų teigimu, linų verpimo įmonėje nėra tinkamai vedama darbo laiko apskaita, todėl darbuotojams ne visada apmokami viršvalandžiai. Be to, žmonės neva dirba kenksmingomis darbo sąlygomis, nustatyta pažeidimų gamyboje naudojant chemines medžiagas. Anot Kauno apskrities profesinės sąjungos vadovo Arvydo Dambrausko, faktai, kad per pastaruosius metus iš „Lietlinen” išėjo trys profesinės sąjungos įgaliotiniai, leidžia įtarti, jog įmonėje „persekiojami žmonės, įstoję į profesinę sąjungą”.
Prokuratūros pareigūnai tebetęsia pradėtą ikiteisminį tyrimą ir tebesiaiškina, ar šie priekaištai yra pagrįsti ir ar dėl to įmonės vadovai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnų klausimų tebelaukia ir „Lietlinen” vadovai, pasirengę atmesti visus, anot jų, nepagrįstus priekaištus.
„Nuo pat įmonės veiklos pradžios siekėme kuo geriau susipažinti su pagrindiniais darbo santykius Lietuvoje reglamentuojančiais įstatymais. Dėl priimamų sprendimų konsultavomės su jūsų šalies Darbo inspekcijos specialistais. Smulkių klaidų pasitaikė, bet jos ištaisytos. Galiu patvirtinti, kad darbo santykiai ir darbo sąlygos yra visiškai skaidrūs. Tą patį galėčiau pasakyti ir apie administracijos santykius su įmonėje veikiančia profesine sąjunga”, – teigė „Lietlinen” prezidento patarėjas F.Kamonis, kelis kartus pakartojęs, kad profsąjungai priklausantys darbuotojai tikrai nėra diskredituojami ir persekiojami.
Anot jo, konfliktą įžiebusi Kauno apskrities profesinė sąjunga net neturi įgaliojimų atstovauti darbuotojų kolektyvui. Tokios funkcijos suteiktos įmonėje veikiančiai profsąjungai, kuri buvo išrinkta „laikantis visų įstatymų reikalavimų”.
Darbas pamainomis
„Mes pasirengę dialogui su Kauno apskrities profesine sąjunga, tačiau tas dialogas turi vykti civilizuotai ir etiškai. Susidaro įspūdis, kad ši profesinė sąjunga net nenori su mumis bendrauti. Tuo tarpu su įmonėje įkurta profesine organizacija administracija palaiko normalius santykius”, – tvirtino F.Kamonis, atmetęs kaltinimus, esą įmonėje veikianti profesinė sąjunga buvo įkurta administracijos iniciatyva.
„Mūsų darbuotojai tikrai nedirba vergiškomis sąlygomis. Toks įspūdis Kauno apskrities profesinės sąjungos atstovams galėjo susidaryti dėl to, kad jie nėra įsigilinę į gamybos procesą. Verpalų gamyba vyksta nenutrūkstamu ciklu. Tai reiškia, kad 24 valandas dirba gamybos sistema, tačiau ne žmonės. Apie 200 įmonės darbuotojų dirba pamainomis, pagal 6 darbo dienų ir 2 poilsio dienų darbo grafiką, ir tai yra numatyta galiojančioje kolektyvinėje sutartyje, – įrodinėjo „Lietlinen” atstovas.
– Gamyba stabdoma tik švenčių dienomis ir per atostogas. Nepertraukiamu gamybos ciklu dirba ir kitos linų verpimo įmonės visame pasaulyje. Tai neišvengiama sąlyga, norint išlikti ir konkuruoti šiame versle”.
Pastarasis konfliktas su Kauno apskrities profesine sąjunga, anot pašnekovo, tapo vieninteliu nemaloniu incidentu per visus ketverius metus Lietuvoje.
„Žmonės dirba pagal viešai skelbiamas darbo sąlygas ir gauna vidutinio dydžio šiame sektoriuje atlyginimą. Tai, mūsų nuomone, yra garbingas indėlis Kauno miestui ir Lietuvos tekstilės sektoriui, atsižvelgiant dar ir į tai, kad per ketverius metus investavome 70 mln. litų ir įdarbinome beveik 300 žmonių. Be to, jūsų šalyje perkame ne tik vietoje užaugintą pirminę žaliavą, bet ir daugiau gaminių”, – pridūrė administracijos atstovas.
Stengsis sulaikyti darbuotojus
Vis dėlto F.Kamonis pripažino, kad pastaraisiais metais linų verpimo įmonėje gana dažnai keičiasi darbuotojai.
„Ieškome būdų, kaip sulaikyti darbuotojus, kad jie neišeitų. Tai nėra lengva, nes tekstilės sektoriuje yra gana aštri konkurencija. Mūsų įmonėje skiriamos premijos produktyviausiai dirbantiems darbuotojams, kurie taip yra skatinami. Tačiau ketinančių dirbti užsienyje asmenų Lietuvoje nesulaikys net ir gerokai didesni atlyginimai, kurie vis tiek bus žemesni nei kitose ES šalyse”, – pastebėjo italų verslininkas pridūrė, kad vienas iš įmonės tikslų – pasiekti, jog žmonės būtų patenkinti atėję čia dirbti.
Paklaustas, ar Lietuvą vis dar galima vadinti pigios darbo jėgos šalimi, „Lietlinen” prezidento padėjėjas sakė galintis remtis tik skaičiais.
„Akivaizdu, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Vakarų Europos valstybėmis, darbo jėga yra pigesnė. Tai liudija ir statistikos duomenys. Tačiau į jūsų šalį mes investavome tikrai ne dėl pigios darbo jėgos. Pagal šį rodiklį galėjome pasirinkti kitą valstybę, kur darbo jėga yra dar pigesnė. Lietuva mus patraukė savo giliomis linų auginimo tradicijomis ir geografine padėtimi, kurios logistikos požiūriu gali pavydėti kiti europiečiai. Įvertinome ir tai, kad čia nesunku surasti kvalifikuotų darbuotojų. Galima pasirinkti pigios darbo jėgos valstybę, tačiau jeigu joje neatsiras kvalifikuotų specialistų, gerų rezultatų nepasieksi”, – vardijo mūsų šalies privalumus F.Kamonis.
Pastaruoju metu įmonė jau pradeda jausti ir kvalifikuotų specialistų trūkumą. Tačiau Italijos verslininkai gana skeptiškai vertino kitų tekstilės įmonių planus prašyti leidimo įsivežti į Lietuvą darbo jėgos iš Rusijos, Baltarusijos ar Ukrainos.
Konkurencijos nebijo
„Nesigailime savo investicijoms prieš ketverius metus pasirinkę Lietuvą. Nors pastaraisiais metais Lietuvoje linų pasėliai ženkliai sumažėjo, tačiau rimtos krizės šiame sektoriuje kol kas neįžvelgiame”, – teigė F.Kamonis.
„Lietlinen” per metus pagamina 2 tūkst. tonų verpalų. Italų iniciatyva prieš 1,5 metų buvo įkurta bendrovė „Linestus”, kurios darbuotojai bendrauja su ūkininkais, teikdami jiems naujausią informaciją apie sėklą, įrengimus, pasėlių priežiūrą ir t.t. Užsienio investuotojai padėjo kai kuriems žemdirbiams įsigyti sertifikuotos sėklos bei įrengimų.
„Esame suinteresuoti, kad linų sektorius Lietuvoje suklestėtų, kad žemdirbiai vėl imtųsi auginti linus. Tam jūsų šalyje yra visos sąlygos ir šios kultūros auginimo tradicijos, puoselėjamos ne vieną šimtmetį. Į Lietuvą nutarėme investuoti ne tam, kad ketintume iš čia trauktis į Baltarusiją ar Kiniją”, – tvirtino F.Kamonis.
Tiesa, pašnekovas pripažino, kad dar ne visi ūkininkai užaugina geros kokybės linus.
„Dvejus metus bendradarbiaudami su žemdirbiais įsitikinome, kad kokybę galima pasiekti. Be to, lietuviai turi daug patirties ir žino, kaip šią kultūrą auginti. Esame sudarę su ūkininkais sutartis, kuriose jie įsipareigoja mums tiekti tik geros kokybės linų pluoštą”, – teigė F.Kamonis.
Įmonės atstovas apgailestavo, kad Lietuva, kuri prieš 30 metų buvo viena pagrindinių linų augintojų Europoje, pastaruoju metu šias pozicijas apleido. Situacija, anot italo, pagerėtų, jeigu linų sektoriui daugiau dėmesio skirtų valstybė bei Žemės ūkio ministerija.
„Manome, kad esame pasirengę iš Kinijos ateinančiai konkurencijai, jos tikėjomės ir nesibaiminame, nes gaminame geresnės kokybės verpalus. Be to, Lietuva, logistikos atžvilgiu, užima itin dėkingą geografinę padėtį, tad mes galime net ir nedidelį kiekį savo produkcijos gabenti į įvairias šalis. Mūsų įmonė, turinti gerus darbuotojus ir įrengimus, gali konkuruoti su Rytų šalimis”, – tvirtino F.Kamonis.
Italai investuotojai neslepia siekiantys, kad gamybos kaštai Lietuvoje nedidėtų, antraip tai būtų rimtas smūgis kovoje su konkurencija iš Azijos.
Lina Navickaitė
🙂 😀 😉 😛 🙁 😥 😮 😐
😳 8) 🙄 😕 😡 👿 😯 💡