Ženkliai pabrangę degalai daugelį šalies miestų jau privertė branginti keleivinio transporto paslaugas. Klaipėda iki šiol susilaikė nuo tokio žingsnio.
Tačiau akivaizdu, kad metų pabaigoje jai teks apsispręsti, kaip elgtis: kelti keleivių vežimo kainas, ar mažinti šios paslaugos apimtis.
Nuo to laiko, kai Klaipėdoje paskutinį kartą buvo nustatytos autobusų bilietų kainos, degalai pabrango bene penkiasdešimčia procentų. Suprantama, kad net esant tobulai vadybai, optimaliai keleivinio transporto maršrutų sistemai, lėšų, gaunamų už teikiamas paslaugas, nebeužtenka keleivių vežimo kaštams padengti.
Kiek pabrangtų?
Viešosios įstaigos Klaipėdos keleivinio transporto, specialistų paskaičiavimais, esant dabartinėms degalų kainoms, kitais metais pritrūks apie du milijonus litų vežėjų kaštams padengti. O realiai, atsižvelgiant į tai, kad didelei socialiai remtinų asmenų grupei vežimo kaštai yra iš dalies dengiami iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, gali pritrūkti apie trijų milijonų litų.
Norint padengti šį deficitą jau nuo kitų metų vasario 1 dienos vienkartinį autobuso bilietą reikėtų nuo 80 centų pabranginti iki vieno lito. Autobusuose parduodamas bilietas tokiu atveju kainuotų 1,2 lito.
Nors ir tokiu atveju klaipėdiečiams teikiamos viešojo transporto paslaugos būtų pigesnės nei Vilniuje, kažin ar tai labai paguostų – kiekvienas centas, kurį mums kas rytą reikia ištraukti iš piniginės, yra labai brangus.
Brangtų ir „mikriukai”
Didindami didžiųjų autobusų paslaugų kaštus, būsime priversti kelti ir maršrutinių taksi bilietėlių kainas. Mat per anksčiau įvykusias garsias bylas teismai nustatė, jog „maršrutukai” yra didžiųjų autobusų konkurentai.
Todėl didinant autobusų bilietų kainas privalu atitinkamai didinti ir maršrutinių taksi bilietėlių kainas. Šiuo atveju maršrutinių taksi bilieto kaina priartėtų prie dviejų litų. Nors mums tai ir labai nepatinka, tačiau tokia realybė.
Trumpinti maršrutus?
Galime nedidinti viešojo transporto paslaugų kainų, tačiau tokiu atveju turėtumėme apie 10 proc. sumažinti šių paslaugų apimtis bei kokybę.
Išvertus į žmonių kalbą, tai reiškia, kad privalėtume iš dalies trumpinti kai kuriuos autobusų maršrutus, atsisakyti kai kurių stotelių, kai kurie autobusai važinėtų rečiau.
Toks ekonominio veikimo būdas atrodo patrauklus tik grynai ūkine prasme. Tačiau žinant, kad viešasis transportas visų pirma atlieka socialinę funkciją, kažin ar klaipėdiečiai jį pateisintų.
Nes jeigu šiandien yra reaguojama kad ir į nedidelių gyventojų grupių (o kartais – ir pavienių asmenų) pageidavimus dėl vieno ar kito autobusų maršruto koregavimo, tai ateityje tokią prabangą reikėtų užmiršti.
Tektų susitaikyti su tuo, kad miesto maršrutiniai autobusai važiuos ten, kur tai ekonomiškai naudinga, o ne ten, kur patogu žmonėms.
Priešinimosi neišvengsi
Kita vertus, nors sąmoninga Klaipėdos bendruomenė ir supranta, kad viešojo transporto paslaugų kaštų didėjimas yra neišvengiamas, ji intuityviai jam priešinsis – kas džiūgaus, kai kainos didėja? Žmonėms gražiai pritars milžiniškas valstybės aparatas, norįs 2007 metais įvesti eurą, – mat bet koks kainų didėjimas didina infliaciją. O infliacija – didžiausia grėsmė tai žaviai valiutai atėjūnei.
Ne paslaptis, kad kai Vilnius (bene pirmasis šalyje) pabrangino viešojo transporto paslaugas, padidėjo ir infliacija.
Vargu ar bilieto pabrangimu iki dviejų litų džiaugtųsi ir didelė dalis maršrutinių taksi savininkų: du litus pakloti už kelionę dažnai suklerusiu „maršrutuku” mus bus labai sunku save įkalbėti… O nebus keleivių, nebus ir uždarbio.
Spręs klaipėdiečiai
Būčiau nesąžiningas, jei nepaminėčiau ir dar vienos alternatyvos: tuos tris milijonus kasmet galima pasemti iš savivaldybės iždo.
Tačiau tokiu atveju turėtumėme sau atsakyti, ko atsisakome: gatvių, kiemų asfaltavimo programų, mažiname socialinę paramą, neberemontuojame mokyklų. Sąrašą galima tęsti ilgai ir nuobodžiai.
Tad į klausimą, ar didinsime keleivinio transporto paslaugų kainas, turi atsakyti patys klaipėdiečiai. Juolab kad ne jų valioje yra degalus atpiginti.
Artūras Šulcas,
Klaipėdos miesto tarybos sekretorius