Užvakar su Pirmojo Alytaus gyventojais susitiko ir miesto komunalinio ūkio, švietimo plėtros, kitus aktualius klausimus aptarė, žmonių pasiūlymus išklausė miesto meras Vytautas Kirkliauskas, Miesto ūkio departamento direktorius Sigitas Stumbras, Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas, kitų padalinių ir administracijos vadovai, tarybos nariai.
Susitiko trečią kartą
„Kiekvieną mėnesį, išskyrus vasarą, atsakingi miesto savivaldybės specialistai ir vadovai susitiko su įvairių mikrorajonų gyventojais aptarti rūpimų klausimų. Jau trečiąkart per dvejus pastaruosius metus atvykome pasikalbėti su Pirmojo Alytaus žmonėmis”, – kalbėjo meras V.Kirkliauskas ir pristatė svečius.
Pasak miesto vadovo, rudenį jau žiūrima į kitų metų biudžetą. O ir šiemetis džiugina, surinkta dviem milijonais litų daugiau, negu planuota. Rugsėjį posėdžiavę tarybos nariai turėjo galimybę 1,5 mln. litų padidinti ir išlaidų planą. V.Kirkliausko teigimu, papildomų pajamų augimas rodo, kad atsigauna pramonė, įmonės kuria naujas darbo vietas. Alytuje įsitvirtinanti anglų minkštųjų baldų įmonė alytiškiams sukūrė 250 darbo vietų, ateityje žada įdarbinti tūkstantį žmonių.
Meras Pirmojo Alytaus gyventojus supažindino ir su projektine veikla. Savivaldybės specialistai Europos Sąjungos struktūriniams fondams parengė 27 projektus gauti 400 mln. litų vertės paramą. Vien miesto keliams prašė 80 mln. litų, kol kas skirta tik pusantro milijono.
Teks dar palaukti
Miesto vadovas pasidžiaugė, kad pavyko šiek tiek sumažinti šilumos kainą, alytiškiai moka 11,75 cento už kilovatvalandę. Daugiausia individualiuose namuose šeimininkaujantys Pirmojo Alytaus gyventojai teigė, kad šilumos ūkio reikalai jiems neaktualūs, nes kiek pasikūrena, tiek ir moka. Anapus Nemuno gyvenantiems žmonėms ramybės neduoda nesutvarkytos gatvės. Domantonių, Vėjo, Narcizų, Rugiagėlių, Šaltalankių, Paparčių gatvių gyventojai kreipėsi į miesto merą ir tarybos narius prašydami Domantonių gatvę įtraukti į savivaldybės lėšomis remontuojamų gatvių, o iš šios gatvės išsukančias mažesnes gatveles – į dalinio finansavimo planus.
„Mūsų gatvė – seniausia ir ilgiausia. Žiemos pabaigoje, tirpstant sniegui, ilgame jos įlinkyje susirenka polaidžio vanduo iš labai didelės teritorijos. Jis per gretimus sklypus ir gatves pradeda plaukti žemyn. Ir taip po kiekvienos liūties. Mūsų gatvė galbūt ne strateginė, bet eismas čia intensyvus. Be to, visos požeminės komunikacijos mūsų kvartale nutiestos pačių gyventojų lėšomis, nepretenduojant į jokią miesto finansinę paramą. Norime, kad savivaldybė mums padėtų sutvarkyti kvartalo gatves. Išasfaltavus Domantonių gatvę, būtų prasminga tvarkyti ir mažesnes. Jų gyventojai sutiktų iš dalies prisidėti pinigais. Mieste atsirastų nors ir nedidelis, užtat tvarkingas kvartalas”, – kalbėjo jo gyventojams atstovaujanti Nijolė Račkauskienė.
Ir miesto meras, ir Miesto ūkio departamento direktorius S.Stumbras teigė, kad, žmonėms iš dalies finansuojant, gatvės tvarkomos be eilės, bet kitur ir tai negalima, nes problemos didesnės. Domantonių gatvė – ilgiausia, jai sutvarkyti, specialistų nuomone, reikėtų apie 3 milijonų litų. „Kur tik matome galį gauti lėšų, rašome projektus. Jų daug parengę, bet tiek pinigų, kiek prašome, negauname. Tenka rinktis svarbiausius objektus”, – apgailestavo V.Kirkliauskas.
Domantonių gatvės gyventojams teks palūkėti.
Svarbiausia, kad vaikai jaustųsi saugiai
Garbaus amžiaus Stasė Danutė Savukienė kalbėjo, kad jos orumą labai žeidžia tai, jog Alytuje nėra valdiškos pirties ir šių patogumų neturintiems pensininkams kaip išmalda skiriami talonai.
„Kodėl privatininkams leidžiama daryti, ką nori? Viešojo tualeto Alytuje taip pat nėra. Anądien vaikščiojau po miesto centrą su giminaičiu. Šis užsinorėjo į tualetą. Nuėjome į esantį autobusų stotyje, o ten kabo užrašas: „Nuo 12 iki 13 val. – pietūs”. Ar tokioje vietoje įsikūrusi ir tokia veikla besiverčianti įstaiga gali pietauti?” – klausė Pirmojo Alytaus senolė.
S.D.Savukienė teigė gyvenanti mažame namelyje, jam šildyti užtektų ir 8 kubinių metrų malkų. Bet vežėjai atveža po 16 kubinių metrų, ir ji priversta ieškoti žmogaus, kuriam, kaip ir jai, reikia perpus mažiau. Moteris skundėsi ir prasta kompensavimo tvarka. Jos vyras mirė prieš 20 metų, bet tik praeitą šildymo sezoną ją savivaldybės specialistės kelis kartus vaikė, mat pirmąkart prireikė vyro mirties liudijimo.
S.D.Savukienė išdėstė ir daugiau pastebėjimų, miesto meras su jais sutiko. Gyventojai viliasi, kad jiems neteks rinkti pažymų, kurių nereikia. Tik šiandien nėra įstatymo, verčiančio privatininkus, šiuo atveju pirčių ir tualetų savininkus, vykdyti pasirinktą veiklą. Kaip ir iškelti kitos privačios nuosavybės, šios miesto dalies nepuošiančių metalinių garažų (dauguma jų tušti arba pilni benamių, šiukšlių).
„Mes žiūrime tik savo kiemo, savo gatvių. Norėčiau atkreipti dėmesį į griūvančią šiaurinę piliakalnio pusę”, – Ginutis Bladas kalbėjo apie visam miestui svarbų objektą. Meras paaiškino, kad šis kultūrinio paveldo paminklas bus tvarkomas pagal specialų projektą.
Pirmojo Alytaus gyventojų susitikimas su miesto vadovais vyko Piliakalnio vidurinėje mokykloje, besirengiančioje minėti veiklos 50-metį. Mokyklos direktoriaus pavaduotoja Vilma Masionienė atviravo, jog bendruomenė tikisi lėšų ir antro korpuso remontui. Atnaujinus vieną korpusą, mokykla, pasak Švietimo skyriaus vedėjo V.Valūno, iš tiesų tapo pusiau skusta, viena jos dalis – europietiška, kitą – pusę amžiaus nemačiusią remonto, išvydus norisi sušukti: „50 liet sovietskomu futbolu”.
„Mes šią mokyklą mylime ir gerbiame. Daug pastangų įdėjome, kad ji išliktų vidurinė. Nenorėkite išsyk visko turėti”, – sakė meras.
Miesto vadovo nuomone, svarbiausia, kad mokiniai nešaltų, kad ant jų nelytų ir jie būtų saugūs.
Pirmojo Alytaus gyventojai svečius išlydėjo dėkodami už Antano Juozapavičiaus tilto rekonstrukciją, Piliakalnio, Draugystės ir kitų gatvių sutvarkymą.
Aldona Kudzienė