Jurbarko rajono miškų urėdijos miško apsaugos darbuotojai Kęstas Kaučikas ir Jonas Bučinskas nustebo, kai užsukę į Paupynio kaimą pamatė visiškai netikėtą vaizdą.
Jie išvydo, kaip iš gandralizdžio į pievą gaudyti varlių nusileido gandras.
Tokiu metų laiku pamatyti gandrą – labai keista. Paprastai jie jau būna išskridę į šiltuosius kraštus. Tuo tarpu Paupynio kaimo gandras ne tik gaudė varles, bet ir suko lizdą – tempė į jį žagarus.
Netoliese esančios sodybos šeimininkas Juozas Neverdauskas miško apsaugos darbuotojams papasakojo apie netikėtą gandro sugrįžimą.
„Jis išskrido su visais, kaip įprasta, apie rugpjūčio 22 dieną. Nežinau, kas atsitiko, bet gandras sugrįžo, taiso lizdą, lyg būtų supainiojęs metų laikus”, – stebėjosi J.Neverdauskas.
Kad tai – tas pats gandras, o ne koks priklydėlis, sodybos šeimininkas neabejoja. Mat jį paukštis prisileidžia maždaug 10 metrų atstumu, tad sodyboje seniai įruoštame gandralizdyje – tikrasis jo šeimininkas, o ne koks atklydėlis.
Sodybos šeimininkas J.Neverdauskas dar prisiminė, kad šiemet pavasarį gandras grįžo vienas ir atkakliai kovojo dėl savo lizdo, neleisdamas apsigyventi kitai porai.
Ateivius jis išvijo, tačiau antrosios pusės taip ir nesurado.
„Jis prisiviliodavo vieną kitą gandrienę, – su šypsena kalbėjo J.Neverdauskas, – bet po paukštiškų glamonių kirsdavo snapu į nugarą ir išvydavo. Taip ir liko vienišius visą vasarą. Jai baigiantis išskrido su visais, bet dabar vėl savo lizde tupi.
Nežinau, kaip toliau bus, orai vėsta, naktį lizde šalęs paukštis jau ne toks linksmas.
Jeigu glausis prie manęs, pasiūlysiu jam tvarto šilumą ir paglobosiu iki pavasario. Vis dėlto savas jis”.
„Ekstra žinios”