Du reikšmingi pastarojo meto įvykiai Klaipėdoje įsikūrusios Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos gyvenime – jai skirta ES parama, su Vokietijos gamintojų organizacija ji steigia bendrą susivienijimą.
Šiemet spalio 18 d. Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretorius Vidmantas Kanopa pasirašė potvarkį dėl paramos skyrimo. Minėtai asociacijai numatyta skirti 398 tūkst. litų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų bei Lietuvos biudžeto paramos.
Pirmaisiais veiklos metais po pripažinimo asociacijai bus kompensuota iki 60 proc. išlaidų (iki 224,9 tūkst. litų), antraisiais – 40 proc. (115,5 tūkst.), o trečiaisiais – 20 proc. (57,6 tūkst. litų).
Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko Alfonso Bargailos teigimu, minėta ES parama asociacijai skirta todėl, kad jai suteiktas Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų organizacijos statusas. Pasak jo, visos ES gamintojų organizacijos jau seniai gauna tokias paramas, o Lietuvoje jų nebuvo. Asociacijos vadovas sako, kad tiek pinigų pirmaisiais metais, kiek skelbiama, asociacija negaus, nes ji neturėjo lėšų tokioms išlaidoms. Asociacija pirko kompiuterinę įranga, o kitiems planams įgyvendinti jai tiesiog pritrūko pinigų. Beje, jai bus kompensuojama tik 60 proc. turėtų realių išlaidų.
Gavo statusą
2003-2004 metais buvo rengiamas gamintojų organizacijos įkūrimo Lietuvoje projektas, kurį finansavo danai. 2004 metų gegužės 7 d. pasirodė Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymas dėl žuvininkystės produktų gamintojų organizacijos pripažinimo ir pripažinimo panaikinimo taisyklių, o birželio 1 d. Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus Aido Adomaičio įsakymu Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijai suteiktas pripažinimas būti žuvininkystės produktų gamintojų organizacija menkių, strimelių, brėtlingių, plekšnių, lašišų, stintų ir otų žvejybai ir prekybai.
A. Bargailos teigimu, projektą ES paramai kaip gamintojų organizacijai gauti asociacija buvo parengusi dar pernai gruodžio mėnesį. Beveik metus jai teko įrodinėti, kad tokia parama gamintojų organizacijai reikalinga.
2001 metų lapkričio mėnesį susijungus dviem Baltijos jūros priekrantės žvejų asociacijoms ir asociacijai „Klaipėdos žvejas”, atsirado asociacija, kuri kiek vėliau buvo pavadinta Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija. Tačiau vertinant ankstesnę atskirų asociacijų veiklą, galima sakyti, jog ši asociacija gyvuoja jau 10 metų. Jai priklauso du trečdaliai visų Baltijos jūroje ir jos priekrantėje žvejojančių žvejų, daugiau kaip 100 didesnių ir mažesnių laivų.
Bendradarbiaus su vokiečiais
Šiemet rugsėjo 15 d. Vokietijos Hamburgo uoste Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija ir Vokietijos gamintojų organizacija nusprendė įregistruoti susivienijimą „Fishery Association of PO’s Baltic GmbH”, kurio 50 proc. akcijų priklausys vokiečiams, 50 proc. – lietuviams. Susivienijimui vadovaus du direktoriai: iš Vokietijos pusės Kai-Arne Schmidt, o iš Lietuvos – Alfonsas Bargaila. Tikimasi, jog visi šio susivienijimo steigimo dokumentai bus baigti tvarkyti šio mėnesio pabaigoje arba lapkričio pradžioje. Galimas daiktas, ateityje susivienijimas iš Hamburgo persikels į kitą Vokietijos miestą – Zasnicą.
A. Bargailos teigimu, įkūrus tokį susivienijimą, atsiranda galimybė Lietuvos žvejams su vokiečiais pasikeisti žuvų kvotomis. Vokiečiai yra suinteresuoti daugiau gaudyti brėtlingių, o lietuviai – menkių. Lietuviai ketina perleisti dalį savo brėtlingių kvotos vokiečiams, o iš jų tikisi gauti dalį menkių kvotos. ES reglamentas tokių mainų nedraudžia, nes bendra ES kvota liks nepakitusi. Pasak A. Bargailos, šiemet spalio 17 d. Lietuvos žvejybos laivai Baltijos jūroje jau buvo išgaudę 62 proc. menkių kvotos.
Valentinas Ubas